„Aptarėme kolektyvinės sutarties punktus, apsikeitėme argumentais, siūlymais, susitarėme kitą savaitę kartu su socialiniais partneriais susitikti dar vienam susitikimui dėl sutarties pasirašymo. Tokių pažadų, kad šiandien pasirašysime sutartį, nebuvo. Socialiniams partneriams pristatyta Vyriausybės pasitarime aptarta kolektyvinė sutartis ir išsakytos pastabos“, – žurnalistams po beveik dvi valandas užtrukusių derybų su profsąjungų atstovais pirmadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Anot jos, pagrindiniai šveitimo prioritetai planuojant kitų metų biudžetą – „užtikrinti mokytojų, dėstytojų, tyrėjų atlyginimų didėjimą“, tačiau konkrečių skaičių, kiek kitų metų biudžete tam bus numatyta lėšų, ministrė kol kas neatskleidžia. Anot jos, tai paaiškės trečiadienį Vyriausybei tvirtinant kitų metų biudžeto projektą.
Tuo metu pedagogų atstovai sako kolektyvinėje sutartyje pasigendantys būtent aiškių finansinių įsipareigojimų, be kurių minėta sutartis tampa tik deklaracija.
„Profesinės sąjungos jau nepasiruošusios derėtis be galo be krašto, nes šios derybos vyksta treti metai, nuo 2015 metų, ir jei mes per savaitę kitą nepasieksime bendrų susitarimų, bus inicijuojamas kolektyvinis ginčas. Mat Vyriausybės pozicija, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti jokų finansinių įsipareigojimų mokytojams ir jiems atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, visiškai netinka“, – sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Pasak jo, kitą savaitę vyksiantis abiejų šalių susitikimas turėtų būti paskutinis, nes pirmadienį ir ministerija, ir profsąjungų atstovai išsakė aiškias pozicijas, jų skirtumai akivaizdūs.
„Per kelias savaites, jei nepavyks susitarti, bus keliamas ir šis (streiko – BNS) klausimas“, – užsiminė A.Jurgelevičius, paklaustas, ar profsąjungos esant kardinaliems požiūrių skirtumams svarstys streiko galimybę.
Įgaliojimus pasirašyti kolektyvinę šakos sutartį ministerijai praėjusią savaitę suteikė Vyriausybė. Tačiau kol kas neaišku, ar švietimo sistemai kitąmet bus skirta daugiau lėšų, jos, pasak profsąjungų atstovų, būtinos norint reformuoti sistemą. Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad investuoti didelių pinigų į nereformuotą švietimo sistemą nereikėtų.
Šešios profesinės sąjungos rugsėjo pabaigoje pareikalavo iki spalio 5-osios pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį, dėl kurios su Švietimo ir mokslo ministerija teigia sutarusios birželį. Kitu atveju žadėta rengti streiką.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius BNS anksčiau teigė, kad profsąjungų su Švietimo ir mokslo ministerija anksčiau suderėtoje sutartyje buvo numatyta nuo sausio panaikinti pedagogų algų koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją, taip pat esą sutarta dėl etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo kitų mokslo metų, didesnių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų, galimybės mokytojams anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos ir gauti kompensacines išmokas.
Tačiau po sutikimo pirmadienį profsąjungų atstovai teigė, kad kai kuriuos anksčiau suderėtus punktus ministerija šiuo metu jau siūlo išbraukti.
Praėjusią savaitę minint Tarptautinę mokytojų dieną premjeras S. Skvernelis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kol kas švietimui rasta tiek lėšų, „kiek valstybė yra pajėgi, nesupriešindama nė vienos socialinės grupės, kuriai šiandien sunku gyventi“. Jis taip pat teigė, kad etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas etapais, nes padaryti tai vienu kartu būtų per didelė našta valstybei.
