Projektus finansavimui atrinko liepos mėnesį ministrės sudaryta Kūrybinės veiklos programos ekspertų komisija, kuriai priklauso ir bendrovės „Promostar“ atstovas teisininkas Vytautas Lebednykas.
Paaiškėjo, kad didžiąją Kūrybinės veiklos programai skirtų lėšų dalį atsiriekė būtent su šiuo komisijos nariu vienaip ar kitaip susijusios organizacijos. Jų projektams buvo skirta beveik 94 tūkst. eurų.
Asociacijos teigimu, panašią sumą bendrovės „Promostar“ kuruojamos įstaigos susižėrė ir pernai: miuziklams „Kakė Makė“ ir „Eglė Žalčių karalienė“ tada buvo atseikėta beveik 84 tūkst. eurų.
Iš viso Kūrybinės veiklos programai buvo skirta 380 tūkst. eurų. Kultūros ministerijai buvo pateikta 250 paraiškų, iš kurių ekspertai po kelis mėnesius užtrukusio vertinimo atrinko 40.
Ministrės įsakymu dar 570 tūkst. eurų rugsėjį buvo išdalinta pagal Autorių ir gretutinių teisių apsaugos programą, į kurios lėšas buvo pateikta 80 paraiškų, o atrinkta 28.
Ekspertai, tarp kurių buvo ir V.Lebednykas, ministrei rekomendavo daugiau kaip 7 tūkst. eurų skirti projektui „Roko operos „Jūratė ir Kastytis“ sklaida regionuose“. Šį projektą organizuoja viešoji įstaiga „Teatro dienos“, kuriai vadovauja V.Lebednykas.
Komisijos nario V.Lebednyko vadovaujama viešoji įstaiga 17 tūkst. eurų gavo ir kitam savo projektui „Miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ pristatymas JAV“.
Ekspertų palankumo sulaukė ir dar vienas V.Lebednyko vadovaujamos įstaigos projektas „Muzikinio spektaklio vaikams „Karalaitė Garbanėlė“ sukūrimas ir sklaida regionuose“. Jam buvo skirta 9,7 tūkst. eurų.
Net 50 tūkst. eurų buvo skirta muzikinei dramai „Karalius Mindaugas“ sukurti ir pristatyti. Tiek atriekta viešajai įstaigai „Muzikos dienos“. Įdomu tai, kad ši įstaiga yra įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir V.Lebednyko „Teatro dienos“.
Dar beveik 11 tūkst. eurų nubyrėjo viešosios įstaigos „KampaRas“ projektui – būsimam Rolando Kazlo ir grupės „Pakeleiviai“ muzikos albumui. Beje, R.Kazlo ir grupės „Pakeleiviai“ rengiami koncertai yra bendrovės „Promostar“ projektas.
Kilus skandalui Kultūros ministerijos atstovai pareiškė, kad iš projektus vertinančių komisijos narių reikalaujama pasirašyti nešališkumo deklaracijas, jie privalo nusišalinti nuo visų projektų, su kuriais yra susiję, ir šie reikalavimai esą buvo įvykdyti.
Deklaraciją tvirtino pasirašęs ir V.Lebednykas. Jis mano, kad jo veiksmuose nėra jokio interesų konflikto, – jis esą nusišalino nuo visų su juo susijusių projektų, iš kurių galėjo gauti finansinės naudos, ir nedarė spaudimo kitiems komisijos nariams.
Anot V.Lebednyko, jis laikėsi visiems komisijos nariams galiojančių taisyklių. „Jose aiškiai parašyta, kas gali kandidatuoti, kas negali, ką daryti, jei galimi interesų konfliktai, ir panašiai. Jei prieš vertindamas projektą ekspertų komisijos narys mato, kad kažkaip su tuo yra susijęs ir gali gauti naudos, numatyta nusišalinimo procedūra. Aš ir nusišalinau taip, kaip numatyta apraše. O kodėl buvo priimti tokie sprendimai dėl finansavimo, reikia klausti kitų ekspertų komisijos narių“, – portalui sakė jis.
„Žinau šimtu procentų, kad jokių teisės aktų nepažeidžiau. Elgiausi taip, kaip parašyta dokumentuose. Nes jei būčiau elgęsis kitaip, būtų kitokios teisinės pasekmės, - neabejoja V.Lebednykas. - Galbūt reikėtų klausti, kodėl yra toks aprašas, leidžiantis ekspertų komisijos nariui siūlyti savo įstaigos projektus“.
Bet Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų asociacijos vadovas Martynas Budraitis įsitikinęs, kad vien nešališkumo deklaracijos pasirašymas neužtikrina atrankos skaidrumo.
„Būtina suformuoti naują nešališką ekspertų komisiją, labiau viešinti jos darbą“, – kultūros ministrei L.Ruokytei-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotame laiške reikalauja Nacionalinio dramos teatro vadovas.
Šis teatras buvo pateikęs keturis projektus, bet negavo nė cento.
M.Budraičio vadovaujamos Valstybės teatrų asociacijos nariai abiem programoms pateikė pateikė 20 paraiškų. Iš jų finansavimo sulaukė tik keturi projektai, kuriems skirta bendra suma – 23 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinė filharmonija valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtam projektui gavo 2,3 tūkst. eurų. „Finansavimo sulaukę projektai, nepriklausomai nuo jų kultūrinės ar meninės vertės, turi teisę būti įgyvendinami, bet atrankos kriterijai turi būti visiems vienodi“, – mano M.Budraitis.
