Lietuvoje Seimo nariai irgi tuo užsiima, tačiau tik laisvu nuo darbo komisijose laiku.
Kiek jau buvę sukurta įvairiausių komisijų per Seimo istoriją, sunku net suskaičiuoti. Dažnai jos tampa įrankiu susidoroti su politiniais oponentais, o kartais – visišku nesusipratimu.
Prie pastarųjų, ko gero, bus galima priskirti ir vakar ypatingos (!) skubos tvarka įkurtą laikinąją tyrimo komisiją „dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galbūt žemesnės kokybės maisto produktų“.
Ir arkliui aišku, kad parlamentarų veiklos rezultatas bus nulinis.
Gamintojai lengvai atsikirs, kaip darė iki šiol: viskas pritaikoma skirtingoms rinkoms, visi produktai saugūs ir tinkami vartoti.
Vokiečiams skirtame limonade daugiau cukraus, o lietuviams – saldiklio? Nenorite – nepirkite. Jūsų teisė rinktis.
Bet jei jau „valstiečiai“ įsitikinę, kad galybė savus vartotojus ginančių ir kitokių valstybinių tarnybų dirba taip prastai, kad jas pavaduoti turi Seimo nariai, tų komisijų galėtų būti ir gerokai daugiau.
Spėju, kad viešųjų tualetų skaičiumi tūkstančiui gyventojų mūsų šalis neprilygsta Vokietijai arba Prancūzijai. Tegu Seimas imasi tirti išviečių stygiaus priežastis ir pasekmes – juk ne sykį turistams yra tekę šlapintis net ant Prezidentūros sienų.
Praverstų ir komisija, kuri galėtų išsiaiškinti, ar šiųmetės liūtys nėra priešiškų Lietuvai jėgų panaudotas meteorologinis ginklas. Mažų mažiausiai laikinosios darbo grupės reikia, kad būtų ištirta, kodėl sūreliai, anksčiau svėrę 50 gramų, dabar sulyso iki 40 gramų, o kaina nepakito.
O tuomet, kai kiekvienam Seimo nariui bus sukurta po kokią nors komisiją, galima kurti Visų Komisijų Komisiją, kuri aiškintųsi, ar parlamente nėra per daug komisijų. Darbo bus iki kaklo.
