„Atgal turėjome grįžti su „Air Baltic“ per Rygą. Kaip visada su „Air Baltic“ – netikėtos problemos. Į Briuselį atsiuntė mažesnį lėktuvą, tai mus su visu Seimo pirmininku „išmetė“. Nebetilpome“, – savo „Facebook“ profilyje paskelbė vienas iš delegacijos narių parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis BNS pasakojo, kad trečiadienio vakarą atvykus į oro uostą, iš pradžių pranešta, jog skrydis nukeltas, tik po valandos paaiškėjo, kad dalis keleivių netelpa.
„Po valandos pranešė, kad mažesnis lėktuvas bus. Visi, kurie tranzitiniai keleiviai, tie, kas į Vilnių turėjo skristi per Rygą, visus mus paliko, – teigė parlamento vadovas. – Mes sakėme, kad susitvarkysime, kad mašiną išsikviesime, parveš. Ne, ne, sako. Davė viešbutį.“
Anot Lietuvos politikų, praleidusi naktį oro uosto viešbutyje, Lietuvos delegacija namo priversta grįžti kitų avialinijų – LOT – lėktuvu per Varšuvą.
Dėl to atšaukta didžioji dalis ketvirtadienio Seimo pirmininko darbotvarkės.
Seimo pirmininkas tikisi, kad „Air Baltic“ atlygins padarytą žalą.
„Bus geras būdas pažiūrėti, kaip veikia ši sistema“, – sakė jis.
V. Pranckietis dviejų dienų oficialaus vizitu Briuselyje viešėjo antradienį ir trečiadienį.
Bendrovės, kuri kovoja dėl oro linijų keleivių teisių „Skycop“ vadovas Marius Stonkus:
„Vakar vakarą turėjęs įvykti „airBaltic“ skrydis iš Briuselio į Rygą, kuriuo turėjo skristi ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su delegacija, buvo neplanuotai vykdomas su mažesniu lėktuvu.
Dėl šios nenumatytos priežasties oro linijai nepasirūpinus iš anksto pranešti keleiviams kai kurie, tarp jų ir mūsų valdžios atstovai, buvo priverstinai išlaipinti (angl. overbooking) ir susidūrė su situacija, kurią patirti Europoje pagal statistinius duomenis tikimybė yra 1 iš 10 000.
Šiuo atveju pagal galiojantį Europos Komisijos reglamentą nr. 261, ginantį keleivių teisias Europos Sąjungoje, asmenys patyrę priverstinį išlaipinimą privalo gauti nuo 200 iki 600 eurų siekiančią kompensaciją.
Šioje situacijoje Seimo pirmininkas ir visa jo delegacija mūsų skaičiavimais iš „airBaltic“ turėtų gauti apie 250 eurų už kiekvieną išlaipintą keleivį, kas teoriškai galėtų prisidėti prie papildomų išlaidų padengimo.
Nepaisant to, visame pasaulyje kasdien kovodami su oro linijomis dėl teisėtų keleivių kompensacijų, žinome, kad oro linijos maža to, kad nesismulkindamos griauna svarbių asmenų planus, tačiau ir dažnai vengia mokėti teisėtas išmokas – pavyzdžiui, vien lietuviams Europos oro linijos kasmet turėtų išmokėti virš 8 milijonus eurų.
Tačiau statistika rodo, jog realybėje bendrovės išmoka vos 5-iems procentams visų keliautojų, kurie kreipėsi į oro linijas.
Nors pagal esamą tvarką visų papildomų naujos kelionės išlaidų padengti nepavyks, aš savo ruožtu asmeniškai kreipiausi į Seimo pirmininką ir jo administraciją siūlydamas mūsų kaip lietuviškos bendrovės pagalbą kovojant dėl maksimalios kompensacijos už patirtus nuostolius šalies Seimui.“
Aviakompanijos „Air Baltic“ atstovė Alisa Briedė ketvirtadienį patvirtino, kad dėl techninių problemų lėktuvas „Bombardier CS300“ negalėjo trečiadienį skraidinti keleivių iš Briuselio į Rygą. Šiam reisui parinktas mažesnis orlaivis „Bombardier Q400 NextGen“.
„Air Baltic“ nuoširdžiai atsiprašo visų keleivių, kurie patyrė nepatogumų. Kartais dėl techninių priežasčių pasitaiko situacijų, kai esame priversti skraidinti keleivius mažesniais lėktuvais nei planavome ir pasiūlyti keleiviams kitus „Air Baltic“ reisus ar kitas avialinijas“, – teigiama kompanijos pranešime.
Anot jo, kilus tokiai situacijai ieškoma keleivių, kurie patys sutiktų atsisakyti vietos lėktuve, tačiau trūkstant savanorių, avialinijos pačios gali nuspręsti, kurie keleiviai turi būti skraidinami, kurie jie.
Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „Air Baltic“ pranešė „dėl techninių bei skrydžio saugumo priežasčių“ sustabdžiusi skrydžius naujaisiais „Bombardier CS300“ lėktuvais, jų dabar turi septynis.
Nacionalinės Turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė viliasi, kad šis įvykis taps paskata imtis gerinti Lietuvos pasiekiamumą oru.
„Sunkiai suprantama, kaip, būdami Europos Sąjungos nariais, neturime patogaus (rytą į, vakare iš) tiesioginio skrydžio į ES sostinę Briuselį. Norisi tikėti, kad situacija, kai pusei dienos buvo atidėtas Seimo posėdis dėl to, kad Seimo vadovas neturėjo kaip grįžti į Vilnių, paskatins imtis reikiamų sprendimų, idant būtų pagerintas Lietuvos pasiekiamumas oru – ir čia pirmiausiai kreipiuosi į Susisiekimo ministeriją, ragindama imtis strateginių sprendimų. Ministras Masiulis įrodė gebantis spręsti strateginius energetikos klausimus, tad tikiu, gali ir šalies pasiekiamumą pagerinti.“
P. Gavelienė taip pat sveikina Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą patvirtinti Vilniaus miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programą ir viliasi, kad tai padės sprendžiant tiesioginio susiekimo tarp Vilniaus ir Londono ne low-cost avialinijomis klausimą.
