L.Ruokytė-Jonsson vakar Seime atsakinėjo į konservatorių jai raštu pateiktus klausimus. Jų buvo tiek daug, kad parlamentarams po ministrės atsakymų neužteko laiko paklausti žodžiu.
Tai nuvylė vieną aktyviausių L.Ruokytės-Jonsson kritikų konservatorių šešėlinį kultūros ministrą Vytautą Juozapaitį: „Matyti, kad ministrės sunkiai perskaitytus atsakymus rašė teisininkai – pakartoti jų be popieriaus ji niekada nesugebėtų.“
V.Juozapaitis stebėjosi, kad atsakinėdama į panašius klausimus ministrė vis pateikia skirtingus atsakymus ir viskas tampa dar painiau.
Konservatoriai ministrę, be kita ko, rėmė prie sienos reikalaudami atskleisti, kas jai rekomendavo laikinąjį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Sigitą Žutautą, kuris šiame poste be konkurso pakeitė Gintautą Kėvišą.
Anksčiau L.Ruokytė-Jonsson buvo pareiškusi, kad banke dirbęs S.Žutautas buvo rastas po konsultacijų su verslininkais, bet juos įvardyti atsisakė, o vakar ji jau aiškino pasirinkusi pati.
V.Juozapaitis po ministrės paaiškinimų apgailestavo ir vėl neišgirdęs aiškaus atsakymo, kas patikrino laikinojo teatro vadovo S.Žutauto gebėjimus, taip pat ir to, kodėl šių pareigų iki pasibaigiant konkursui negalėjo eiti direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas.
L.Ruokytei-Jonsson taip pat teko aiškintis ir dėl kai kurių savo biografijos faktų.
Ministerijos interneto svetainėje skelbiamą biografiją ministrė pastaruoju metu keletą kartų koregavo. Konservatoriai atkreipė dėmesį, kad buvo pakeista studijų Lietuvos muzikos akademijoje (LMA) baigimo data, todėl pareikalavo pateikti jos išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
L.Ruokytė-Jonsson patikslino, kad iš tiesų LMA Teatro fakultetą Klaipėdoje, kur įgijo renginių režisūros specialybę, ji baigė ne 1992 metais, kaip skelbta anksčiau, bet metais vėliau, esą taip ištaisė techninę klaidą.
Pasak ministrės, 1991 metais dirbti Švedijoje (kanceliarijos vedėja Lietuvos diplomatinėje atstovybėje) pradėjo išėjusi akademinių atostogų, po metų sugrįžo tęsti studijų, o 1993-iaisiais gavo diplomą.
Paklausta, kaip gavo darbą ambasadoje neturėdama aukštojo mokslo diplomo, L.Ruokytė-Jonsson teigė, kad tai buvęs administracinio pobūdžio darbas pagal sutartį, bet jai nežinoma, ar tuo metu galioję teisės aktai skiriant į tokias pareigas reikalavo aukštojo išsilavinimo.
