Teisėjai paskelbus, kad piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu kaltintas 57 metų A.Čepononis niekuo nenusikalto, politikas ėmė šluostytis ašaras.
„Man gaila ir sugaištų šešerių metų, ir tąsytos šeimos.
Nuo pradžių žinojau, kad esu teisus, tikėjau, kad išgirsiu būtent tokį nuosprendį. Su valstybe bylinėtis neketinu, nes visi turi teisę suklysti, pareigūnai – irgi“, – kalbėjo išteisintas Radviliškio meras.
Siūlė skirti didelę baudą
Valstybės kaltintojas siūlė konservatorių Radviliškio skyriui vadovaujantį šios partijos tarybos ir prezidiumo narį nubausti daugiau nei 22 tūkstančių eurų bauda.
Politikas buvo kaltinamas, kad prisidėjo prie korupcinių nusikaltimų.
Išteisinamąjį nuosprendį išgirdo dar keturi teisiamieji – buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius, verslininkas Gintaras Žilėnas, Aldona Šukienė ir Vytautas Žičkus.
Išsisukti nepavyko buvusiam tarybos nariui Aloyzui Juodžiui.
Bendrovės „Leo statyba“ bendraturčiui už piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą paskirta 22 596 eurų bauda. Tokią pat baudą įpareigota sumokėti ir bendrovė „Leo statyba“.
Trimitavo apie korupciją
Per 2011 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ištrimitavo, kad Radviliškio savivaldybėje veša korupcija.
Įtarta, kad statant Latvių kultūros centrą buvo klastojami dokumentai, o šiais veiksmais siekta užvaldyti tiek ES struktūrinių fondų, tiek Radviliškio savivaldybės biudžeto pinigus.
Teigta, kad įmonei „Leo statyba“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti šį konkursą. Apyvartinių lėšų stokojantiems statybininkams esą buvo pervesti pinigai už dar neatliktus darbus, o tai grindžiantys dokumentai – suklastoti.
Klaustukų buvo kilę ir dėl Šaukoto miestelio bažnyčios remonto bei Obelėlės gatvės Radviliškyje rekonstrukcijos. Tačiau dauguma kaltinimų subliūško.
Šiaulių apygardos teismo teisėja Ernesta Montvidienė daug kartų baksnojo į pareigūnų darbo broką. Dėl netinkamai įformintų dokumentų niekiniais teko pripažinti nemažą dalį įkalčių – slapta įranga politikų kabinetuose buvo sumontuota nesilaikant teisės aktų.
Teisėja pažymėjo, kad byloje buvo aptikta kito galbūt padaryto nusikaltimo gijų. Atskirąja nutartimi informuota prokuratūra, kad galėjo būti sukeisti viešojo pirkimo dokumentai.
Už grotų – ir per šventes
2011 metų gruodį STT pareigūnų sulaikytas A.Čepononis už grotų praleido daugiau kaip mėnesį. Ten jis sutiko ir Kalėdų šventes.
Į laisvę ištrūkusiam konservatoriui teko ieškotis ir kito darbo, nes jis buvo nušalintas nuo pareigų, neteko pajamų šaltinio.
Savivaldybei pavaldžioje įmonėje „Radviliškio šiluma“ įsidarbinęs politikas į mero kabinetą grįžo 2015 metų pavasarį, kai laimėjo tiesioginius rinkimus.
Tiesa, A.Čepononio veiklą dar varžė draudimai – jam buvo neleidžiama atlikti nei mero, nei tarybos nario pareigų.
Politikas laimėjo teismų maratoną ir į mero kabinetą grįžo 2016- ųjų vasarą. Dar metus užtruko bylinėjimasis dėl teisės dirbti tarybos nariu. Šią rinkėjų deleguotą pareigą A.Čepononis atgavo šių metų liepą.
Utenos ir Visagino merai kratosi kaltinimų
Į teisėsaugos mėsmalę yra patekę dar du merai, kaltinami korupciniais nusikaltimais. Jie irgi neigia kaltę.
Panevėžio apygardos teisme atversta byla, kurioje korupcija kaltinamas Utenos meras Alvydas Katinas ir buvusi premjero sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.
STT įtaria, kad uteniškis politikas iš statybų įmonė „Utenos melioracija“ reikalavo nemokamai suremontuoti Dž.Žiugždienės sodybą.
Remonto darbai buvo įvertinti 6,5 tūkstančio eurų. Teismo sprendimu du mėnesius į darbą eiti negalėjęs socialdemokratas A.Katinas kratosi kyšininko etiketės – tikina esąs nekaltas.
To paties Panevėžio apygardos teismo slenkstį mina ir Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Kyšininkavimu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu ir teismo nurodymų nevykdymu kaltinama politikė kaltę neigia.
Lietuvos laisvės sąjungos viena vadovių kaltinama ėmusi kyšius pinigais ir paslaugomis iš įmonių, siekusių laimėti viešuosius konkursus. Byloje minima, kad D.Štraupaitė galėjo neteisėtai pralobti daugiau kaip 15 tūkstančių eurų.
Ši istorija irgi tęsiasi kelerius metus. 2015 m. politikė kelis mėnesius buvo nušalinta nuo pareigų, o teisę eiti į darbą susigrąžino per teismą.
