Nusipirkus vaistų maistui pinigų nelieka
Moteris teigė, kad valdžios pažadai atpiginti vaistus, kuriems iškeliauja didžioji dalis pensininkų pajamų, tėra gudri apgaulė: „Jei dviejų rūšių vaistus atpigina, dešimt pabrangsta“, – teigė ji.
Kartą per savaitę apsilankydama „Maisto banke“ moteris padeda maisto produktais apsirūpinti 25 žmonėms, nors organizacija vienija apie tūkstantį narių.
„Taip išeitų, kad visi kiti labai turtingi? Koks gali būti gyvenimas, kai pensija nesiekia nė 200 eurų? Tai mokslus baigę ir visą gyvenimą dirbę žmonės, šiandien jiems gėda, kad turi ateiti čia ir prašyti pagalbos maistu. Bet juk iš tiesų valstybei turėtų būti gėda, kad nesirūpina savo žmonėmis. Juk darželių auklėtojų, bibliotekininkių atlyginimai tokie, kad ir pensijos būna labai mažos“, – rankomis skėsčiojo pašnekovė.
Paramą maistu Pagyvenusių žmonių asociacija gauna nuo 2002 metų. Paklausta, kokia parama labiausiai džiaugiasi žmonės, A.Marcinkevičiūtė kalbėjo: „Pasakysiu labai atvirai – džiaugiasi viskuo, nes visas maistas labai brangus, ir žmonės vertina tai, ką gauna. Dar būna tokių atvejų, kad mama, vos sudurianti galą su galu, dar turi išlaikyti ir savo suaugusį, alkoholiu piktnaudžiaujantį sūnų, juk neišvarysi. Jei ne „Maisto bankas“, tokie žmonės badautų.“
Trijų vaikų mama: „Be paramos būtų sunku“
Pasiimti maisto produktų į „Maisto banko“ sandėlį atvykusi trijų vaikų mama sutinka kalbėtis tik su viena sąlyga – kad nebūtų minimas jos vardas. „Nenoriu viešintis, vaikai eina į mokyklą, nesmagu jiems bus“, – kukliai šyptelėjo inteligentiškos išvaizdos moteris.
Paramą maistu penkių asmenų šeima gauna nuo praėjusių metų gruodžio: „Būna duonos, aliejaus, vaikams ir bananų įdedama – už viską esu labai dėkinga. Sunaudoju visus produktus. Ir šiandien vos tik grįžusi namo pulsiu gaminti šeimai pietus. Mano vaikai neišrankūs – valgo viską“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad antroje, penktoje ir devintoje klasėje besimokančios atžalos labiausiai nudžiunga, kai tarp „Maisto banko“ skirtų produktų suranda saldumynų.
„Auginu tris sūnus, vyras dirba, tad gavę „Maisto banko“ paramą galime sutaupyti vaikų kuprinėms, batams ar pratybų sąsiuviniams, kurie iš tiesų kainuoja daug, juk žinote, kiek kainuoja mokykliniai reikmenys. Be gaunamos paramos būtų labai sunku. Verčiamės taupiai, stengiamės, kad viskam užtektų“, – atviravo pašnekovė ir patikslino, kad sviestas ir pieno produktai jau tampa prabanga.
„Beveik viską stengiuosi gaminti namuose – kepu bandeles, pyragus, taip pavyksta sutaupyti“, – kalbėjo trijų vaikų mama.
Savanorystei reikia pasiryžti
Keletą kartų per savaitę Gediminas Čiukšys rytą pradeda sėsdamas prie „Maisto banko“ autobusiuko vairo ir skuba į prekybos centrus, iš kur paimami maisto produktai vėliau iškeliauja ant nepasiturinčių žmonių stalo.
42-ejų vilnietis atviras: kol ieško nuolatinio darbo, laiką skiria savanorystei, juo labiau kad ir anksčiau šia veikla užsiimdavo.
Susiję straipsniai
G.Čiukšys savanoriavo Didžiojoje Britanijoje, dirbo organizacijoje, kuri teikė pagalbą psichologinių sunkumų turintiems žmonėms.
„Kadangi jau turiu savanorystės patirties, žinau, kad žmogus turi nepavargti ir neišsisemti. „Maisto banką“ pasirinkau todėl, kad norėjau išbandyti kiek kitokią veiklą, kartu sužavėjo ir pats bendravimas, paprastumas. Užteko užpildyti anketą, po to – pokalbis telefonu, ir štai aš čia“, – šypsojosi pašnekovas ir pridūrė, kad savanorystei ypatingų sugebėjimų tikrai nereikia, svarbu išdrįsti pabandyti.