Tenka važinėti daugiau nei dešimties metų senumo BMW, tik bėda, kad ir jis ne savas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kadaise departamentui leido naudotis šiuo automobiliu.
Dabar prašo grąžinti, bet E.Urbanavičiui tai nė motais.
Kalbama, jog į šį ginčą teko įsikišti net dabartiniam premjerui S.Skverneliui. Jis neva nurodė persodinti departamento direktorių į gerokai naujesnį automobilį. Tik bėda, kad tai – ne BMW, o viso labo „Škoda“.
Matyt, Čekijoje pagamintoje mašinoje nekyla tokių gerų minčių, kokios aplanko vairuojant vokiečių automobilių pramonės pasididžiavimą. Turėdamas po ranka BMW E.Urbanavičius sumąstė ir tokią sportininkų rengimo reformą, kad visiems liko tik žagtelėti.
Skurstančios federacijos pagal departamento vadovo užmojus turėtų pačios išlaikyti trenerius, medikus, netgi įrangą, nes būtų sunaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras. O E.Urbanavičiaus vadovaujama institucija nebūtų už nieką atsakinga, tik ir toliau neaišku pagal kokius kriterijus skirstytų pinigus.
Reforma dar neprasidėjo, o vaisiai subrendo: absoliuti dauguma – net 32 sporto šakų federacijos – oficialiai kreipėsi į valstybės vadovus, prašydamos sustabdyti sportą žlugdančią E.Urbanavičiaus reformą.
Olimpinis komitetas dar pasiūlė departamentui kompromisą kartu išlaikyti pagrindinį sporto centrą, bet atsakymas buvo griežtas – jokios bendros įstaigos nebus.
Matyt, užsigavo E.Urbanavičius, kad norima jį persodinti iš BMW į žemesnės klasės mašiną. Todėl gal geriau palikti jam tą senstantį automobilį, kad užsiimtų neišvengiamu jo remontu, o ne mėgintų reformuoti kol kas nė nebuksuojančią sportininkų rengimo sistemą.
