Tačiau sostinės daugiabučiuose įsikūrę vilniečiai jau sulaukė ne pačios maloniausios staigmenos – rinkimų. Ne, ne mero ar miesto tarybos: žmonės turės balsuoti, kuris namo administratorius jiems labiausiai prie širdies. Tai teks padaryti keturių tūkstančių (pusės esančių visame mieste) daugiabučių gyventojams.
Daugeliui pašto dėžutėse rasti biuleteniai yra kaip perkūnas iš giedro dangaus. Mat vieni yra įkūrę bendrijas ir tvarkosi patys, o dauguma jau turi pasamdę administravimo bendroves. Bet sostinės savivaldybė kažkodėl nusprendė, kad reikia rinktis dar sykį.
Kodėl prireikė šių rinkimų? Vienas šios idėjos autorių, neseniai vicemero posto netekęs V.Benkunskas aiškino, kad tiems 4 tūkst. daugiabučių administratoriai buvo patvirtinti dar 2012 metais, nurodytas terminas baigiasi, todėl reikia rengti susirinkimus ir išklausyti gyventojų nuomonę. Esą prieš kelerius metus keitėsi Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys tokių namų administravimą.
Bet, kaip pažymėjo Būsto rūmams atstovaujantis teisininkas A.Iškauskas, tame pačiame Civiliniame kodekse nėra nė žodžio apie masinę atranką. Savivaldybė neva gavo tokį Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje nurodymą, bet ji ginasi ką nors nurodinėjusi.
Negana to, keisti administratorių, jei jo veikla netenkina, gyventojai turi teisę bet kada. Per pastaruosius metus tai padarė 78 sostinės daugiabučiai, ir pasaulis neapsivertė.
Vis dėlto savivaldybė užsimojo surengti masinę atranką. Dėl tokių planų kai kurie gyventojai jau spėjo nukentėti. Antai Rygos gatvės 36-ajame name buvo surinkti daugumos čia įsikūrusių žmonių parašai, kad administravimas būtų patikėtas jų pasirinktai bendrovei. Tai nutiko dar prieš pusmetį.
Kaip ir pridera, gyventojai apie savo sprendimą informavo savivaldybę, bet ji ilgai vengė išvis atsakyti. Tik po pakartotinio prašymo iš tarnautojų buvo gautas atsakymas, kad administratorius nebus tvirtinamas, nes vyks dar vieni rinkimai. Šįkart – visuotiniai. Tik kam to reikia, jeigu žmonės jau apsisprendė?
Dar įdomiau su vieno namo Ateities gatvėje gyventojais. Šį pradėtą renovuoti daugiabutį aptarnaujanti įmonė yra paėmusi pusės milijono eurų paskolą, žmonės ja pasitiki ir nusprendė toliau samdyti. Tačiau savivaldybei toks jų sprendimas neįtiko. Todėl dabar gyventojai net nežino, kas bus su renovacija, jei bus paskirtas kitas administratorius.
Vargu ar gali būti sutapimas, kad sostinės savivaldybė dar anksčiau į daugiabučių administratorių sąrašus įtraukė savo pačios valdomą bendrovę „Grinda“.
Jau tada sklido įspėjimai, kad tai yra miesto valdžios mėginimas imtis verslo. Tai netiesiogiai patvirtino ir Konkurencijos taryba, rekomendavusi šią įmonę išbraukti iš to sąrašo, kuriame ir taip yra keturios dešimtys bendrovių.
Tačiau Vilnius nepakluso konkurencijos prievaizdams. Nors „Grindos“ pavadinimas išbrauktas iš balsavimo biuletenių, nors meras R.Šimašius tvirtino, kad dėl to nėra jokių problemų, jis lyg tarp kitko užsiminė, kad jei kurio nors daugiabučio gyventojai per tris rinkimų turus nepasirinks administratoriaus, juo gali būti paskirta savivaldybės valdoma įmonė.
Manoma, kad „Grindą“ pasirinks bent dalis iš 4 tūkst. daugiabučių, kuriuos valdo bendrijos su jungtinės veiklos sutartimis.
Sklinda kalbos, kad kai kuriuose namuose ši įmonė itin aktyviai peršama. Ypač ten, kur yra daugiau pagyvenusių žmonių, nes jie lengviau pasiduoda savivaldybės atstovų įtikinėjimams.
Sostinės politikams tai yra dar viena proga viešai pasirodyti, kokie jie rūpestingi ir gina kiekvieno vilniečio interesus, nors niekas jų to ir neprašo. Juolab kad tokia akcija rengiama artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, iki kurių liko vos daugiau nei metai.
Kai kurių namų gyventojai jau nutarė teismuose aiškintis, ar turi teisę jie patys, niekieno neverčiami, rinktis daugiabutį prižiūrinčią įmonę. Atsakove tapsiančiai savivaldybei teisinės išlaidos tikrai kainuos.
Stulbina jau pati tokio „referendumo“ kaina. Dar būdamas vicemeru V.Benkunskas yra minėjęs, kad šis balsavimas atsieis iki 312 tūkst. eurų.
Mat kainuos Registrų centro išrašai apie butų savininkus, biuleteniai, vokai, pašto išlaidos. O juk ir balsavimo turų gali būti toli gražu ne vienas.
Tačiau, pasirodo, iš tiesų išlaidos gali siekti net iki 2 mln. eurų. Juk savivaldybė pradėjo informacinę kampaniją, atrankos procesas reklamuojamas viešajame transporte, didžiuosiuose interneto naujienų portaluose, spaudoje. Akivaizdu, kad toks užmojis tikrai negali būti pigus.
Visa tai – iš vilniečių kišenės. Matyt, savivaldybė jaučiasi esanti pakankamai turtinga, kad abejotino reikalingumo idėjoms mestų tokias sumas.
Kita vertus, tai rodo ir paniekinantį valdžios požiūrį į žmones, bent jau gyvenančius daugiabučiuose: jūs patys esate neįgalūs teisingai išsirinkti namo administratorių, todėl mes būtinai privalome jums pagelbėti, norite to ar ne.
