Kaunas – ne išimtis. Antru bandymu naują Kauno skyriaus vadovą išsirinko socialdemokratai, šią savaitę rinkimus surengė konservatoriai.
Vidinių nesutarimų krečiamos Socialdemokratų partijos vadovai turbūt net nepuoselėja planų tapti valdančiąja partija Kaune, o konservatorių užmojai gerokai didesni. Jie daugybę metų mėgavosi rinkėjų palankumu, tačiau buvo nustumti nuo valdžios „Vieningo Kauno“ ir jo lyderio V.Matijošaičio pastangomis.
Jeigu V.Matijošaičiui reikėtų nurodyti nemėgstamiausią Kauno politiką, jis turbūt nedvejodamas bestų pirštu į dvi kadencijas Kauno meru dirbusį konservatorių A.Kupčinską. Beveik nekyla abejonių, kad pastarasis atsakytų tuo pačiu.
Galima suprasti, kodėl raukosi V.Matijošaičiui mero rinkimus pralaimėjęs A.Kupčinskas, bet kodėl į jį piktai šnairuoja eiliniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kareiviai? Net Kauno skyrių sueigos konferencijoje V.Matijošaičio pakalikais buvo apšaukiami delegatai, nepabūgę pasidalinti liberalesnėmis idėjomis.
Vis dėlto svarbiausias konferencijos delegatų tikslas buvo išrinkti naują partijos Kauno skyrių sueigos pirmininką, nes pastaruosius dvejus metus jai vadovavusi E.Gudišauskienė šįkart net nedalyvavo rinkimuose. Draugiška ir nuolat besišypsanti moteris nesugebėjo nutiesti partijai kelio į sėkmę, nors ir nepatyrė aiškiai matomų nesėkmių.
Konferencijoje dalyvavęs partijos pirmininkas G.Landsbergis pliekė kauniečius už susiskaldymą, idėjų stygių ir pridūrė, kad Kaune konservatoriai padarė rimtų klaidų, nuėjo neteisingu keliu.
Galima tik spėlioti, apie kokias klaidas kalbėjo G.Landsbergis, tačiau, daugumos kauniečių nuomone, didžiausia klaida yra noras žūtbūt įkąsti V.Matijošaičiui, kuris kartu su komanda išties pradėjo keisti miesto vaizdą.
Galima priekaištauti, kad permainoms pasirinktos nevykusios priemonės ar būdai, tačiau tokie argumentai miesto gyventojų neveikia, jiems svarbiausia – rezultatas.
Nors vadovauti partijos Kauno skyriui buvo pasiūlyti 9 kandidatai, prie starto linijos išsirikiavo keturi politikai, tarp jų – ir A.Kupčinskas. Jis tvirtino sutikęs dalyvauti labiau dėl demokratijos, o ne tikėdamasis laimėti.
Galbūt išties kažkas negerai partijos viduje, jeigu trūksta žmonių, norinčių vadovauti vienam svarbiausių ir įtakingiausių skyrių?
Be A.Kupčinsko, rinkimuose sutiko dalyvauti du daugeliui kauniečių visiškai nepažįstami žmonės bei Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius. Pastarasis ir nugalėjo jau pirmajame ture, nes surinko daugiau kaip pusę konferencijos delegatų balsų.
Ar patyręs politikas yra tas žmogus, kuris gali padėti partijai atsinaujinti, ir kokių pokyčių verta tikėtis artimiausiu metu?
Sunku būtų rasti argumentų pagrįsti teiginį, kad K.Starkevičiui nerūpi Kaunas ir kauniečiai. Jis nebijo viešai reikšti nuomonės miestui svarbiais klausimais net tuomet, kai partijos pozicija vienu ar kitu klausimu būna kitokia.
K.Starkevičius nebijo bendrauti su žmonėmis ir jam nereikia pastangų arogancijai paslėpti, nes tiesiog nėra ko slėpti.
K.Starkevičius tikrai nekibs V.Matijošaičiui į atlapus vien todėl, kad jis – konservatorius. Didelė tikimybė, kad jam net pavyks sutarti su Kauno meru daugeliu klausimų.
Visa tai verčia manyti, kad K.Starkevičius gali tapti matomu Kaune žmogumi, o didžiausia grėsmė jam kyla iš partijos bendražygių, kuriems naujojo vadovo mintys ir darbai gali pasirodyti pernelyg šiuolaikiški.
„Laikinoji sostinė“
