Tokios nelaimės sukrečia ne tik šeimos narius, bet ir visuomenę. Į „Lietuvos ryto“ televiziją kreipėsi draugę dėl savižudybės praradusi moteris. Ji sako, kad jautresnius, kartais psichinės ligos paliestus žmones prie savižudybės priveda ne kas kitas, o ta pati visuomenė. Ir siūlo kiekvienam pagalvoti, ar nesame kalti dėl to, kad Lietuvoje nuolat žudosi žmonės. Kai po draugės savižudybės moteris pati norėjo nertis kilpą ant kaklo, pagalbos jai pasiūlyta laukti savaitę.
Šalį vėl apskriejo žinia apie savižudybę. Paauglės dukters akivaizdoje moteris įšoko į upę. Išgirdę raudančios mergaitės balsą pagalbą iškvietė praeiviai. Atvykę policijos pareigūnai paauglę perdavė močiutei, pagalba nesuteikta ir prie upės žvalgytis dingusios mamos atbėgusiam jos broliukui.
„Visais atvejais turi būti pranešimas Vaiko teisių skyriui. Policija ir visos kitos institucijos turi reaguot, lygiai taip pat medikai turi informuoti vaiko teisių skyrių ir tada vaiko teisių skyrius vertina kokios pagalbos reikia vaikui“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7”sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Naktimis didžiuosiuose miestuose budi vaiko teisių specialistai. Tačiau tokia tvarka veikia ne visoje šalyje.
Dar prastesnė padėtis su suaugusiais, patyrusiais didžiulį psichologinį sukrėtimą. Rugpjūtį, kai Baltijos jūroje nuskendo tėvas ir sūnus, paplūdimyje buvusiai sūnaus ir vyro netekusiai moteriai nebuvo suteikta jokia psichologinė pagalba, o pareigūnai dar ir pasiūlė pačiai parsinešti mirusiųjų daiktus. Pasirodo, kad tokiose situacijose policininkai gali pasiūlyti tik psichologinės pagalbos tarnybų kontaktus.
„Šiuo metu nėra įpareigojimo sukurti tokią sistemą, bet mes, kaip Savižudybių prevencijos biuras, imsimės lyderystės ir šiuo metu imamės lyderystės, kad tokios sistemos atsirastų. Deja, bet daugybę metų garsėjame, kaip savižudžių tauta, o kiekvienas savižudis turi artimuosius. Bet koks pokytis priklauso nuo to, ar mes turime politinę valią tam pokyčiui įgyvendinti, ar ne. Mes biure galime turėti pačius geriausius norus, tačiau jeigu kažkas nenorės bendradarbiauti ir keisti savo sistemų, mes nieko nepadarysime“, - teigė Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička.
Valstybės negebėjimas užtikrinti pagalbos gali būti pražūtingas.
„Kartais žmogus užstringa tam tikruose gedėjimo procesuose, galime turėti labai nesėkmingą žmogaus gyvenimą. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi, sumažėjusi savivertė ir kt. Jie iš karto nulemia sėkmės ar nesėkmės gyvenimo dalis. Pagalba už tai turi būti orientuota skubiai čia ir dabar. Per 24 valandas tai turi būti daroma“, - aiškino psichiatras Linas Slušnys.
Tačiau kol apie tokią būtinybę tik kalbama, ne vienas yra palikęs šį pasaulį. Taip būtų nutikę ir vilnietei Jūratei, kuri, sužinojusi apie draugės savižudybę, neturėjo kur kreiptis.
„Mano draugė kreipėsi, aš pati kreipiausi, sužinojusi, kad ji mirė. Tą pačią dieną skambinau į psichikos centrą, sakiau, duokite man psichologą, man reikia pagalbos. Gavau atsakymą, kad artimiausiais – po savaitės. Tai kur artimiausia 24 valandų pagalba?“ - pasakojo Jūratė.
Moteris neslepia – ji serga psichine liga, todėl nelaimės ją gali palaužti greičiau. Dėl ligos gyvenimo įtampos neatlaikė ir jos draugė.
„Ne per seniausiai mano artima draugė išėjo pati, ji sirgo sunkia psichikos liga, gėrė antidepresantus. Prieš tai puikiai tvarkėsi, tylėjo, niekam apie tai nesakė. Negalėjo niekam pasakyti, prisipažinti, nes įsivaizduoju, kad jautė begalinę gėdą sirgdama psichikos liga“, - sakė Jūratė.Psichikos ligoniai slepia apie savo bėdą, o blogiausia, kad bijodami pasmerkimo, vengia kreiptis pagalbos. Į medikų rankas neretai juos perduoda policija, kai liga jau būna pažengusi.
„Aš niekam nekenkiu, nieko blogo nedarau, o visuomenė susidariusi nuomonę apie visus psichikos ligonius, kad jie pasiima kirvį, laksto kaime su kirviais, žudo ir užmušinėja žmones. Tas psichologinis spaudimas jaučiasi visur. Tu negali dirbti, kur nori, negali garsiai pasakyti, kad sergi, turi depresiją ar šizoefektinį sutrikimą. Eidamas į darbą tu negali to garsiai pasakyti, nes tau parodys duris“, - pasakojo Jūratė.
Moteris siūlo kiekvienam pagalvoti, ar nesame bent kiek kalti, kad Lietuva pirmauja savižudybėmis visame pasaulyje. Jeigu keisis požiūris į tokius žmones, keisis ir situacija.
„Palaužia ne liga, o visuomenės požiūris, atstūmimas. Tokiems kaip aš nemokamų paslaugų nėra, tave išmeta su depresine būsena. Kapstykis kaip nori pats, jokios pagalbos nėra“, - teigė Jūratė.
Gydytojai sako, kad psichikos ligomis sergančius žmones pirmiausia atstumia pati valstybė, tad ko norėti iš visuomenės.
„Kalbant apie visuomenės požiūrį, iki šiol galioja 1992 metų Vyriausybės nutarimas, kad psichikos ligonių gydymas ir slauga yra pavojingas darbas. Manau, kad taip nėra, bet toks valstybės požiūris. Psichikos ligonius prižiūri psichikos centrai, bet galų gale dalis jų yra tarp mūsų, jie dirba ir naudoja vaistus“, - aiškino Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lengvenienė.
Dar neišsprendus psichinės sveikatos skubios pagalbos klausimo, politikai atsiraitojo rankoves ir žada pokyčius. Medikus jie kaltina atgyvenusių metodų gydymu. Juos baugina, kad elektrošokas, kuris asocijuojasi su sovietmečio represijomis, dar vis naudojamas psichiatrijos ligoninėse. Nors toks metodas naudojamas ir kitose šalyse, gerokai dažniau jis taikomas, pavyzdžiui, Švedijoje
„Ligoninėje taikomas kompleksinis gydymas – vaistais, elektroimpulsine terapija, kitais būdais. Yra psichologinis ir psichoterapinis gydymas. Elektros impulsinė terapija yra vienas iš gydymo būdų, kuris taikomas visame pasaulyje, jis yra pagrįstas moksliniais tyrimais. Juo dažniausiai gydoma, kai yra atspari būklė gydymui vaistais. Prie tam tikrų, itin sunkių būklių jis yra neatidėliotinas gydymo metodas, drįstu teigti, gelbstintis žmogaus gyvybę. Tai nėra skausminga, praėjusiais metais ligoninėje taikyta 2,5 proc. pacientų. Apie 30-40 proc. pacientų iš jų buvo nukreipti tikslingai elektros impulsinei terapijai iš kitų gydymo įstaigų, kai gydant kitais metodais paciento būklė išliko bloga“, - aiškino J.Lengvenienė.
Priekaištų taip pat žeriama ir dėl pernelyg dažnai taikomo medikamentinio gydymo.
„Kadangi man pačiam teko dirbti psichiatru, žinau, kad žmonės neretai renkasi ne psichoterapiją, o medikamentus. Jiems išaiškini, kad reikia fizinio aktyvumo, kitų priemonių, bet žmogus sako, aš noriu vaistų, jūs man paskirkite vaistų“, - teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Visuomeninės organizacijos kelia idėją, kad savižudybių prevencija turi būti užsiimama dar mokyklos suole.
„Prisiimti atsakomybę turėtų visi suaugusieji, įskaitant švietimo sistemą. Kaip yra etika, dorovinis ugdymas, darbų pamokos, taip turėtų atsirasti ir emocinio intelekto, gebėjimų suprasti, reikšti savo emocijas pamokos. Be abejo, klausimas, kas tai darys, nes specialistų nėra. Arba turėtų būti ruošiami nauji specialistai, arba universitetų programos pedagogams turėtų būti papildytos papildoma, trūkstama informacija“, - teigė Emocinio intelekto ugdymo programų kūrėja Eglė Veršininienė.
Dabar rengiama nauja tvarka, kurią patvirtinus Vyriausybei, kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti atitinkamas darbuotojas, sprendžiantis ir teikiantis pagalbą krizės ištiktiems asmenims.
Tačiau medikai perspėja, kad psichikos sveikatos specialistus iš Lietuvos intensyviai vilioja Skandinavijos šalys, kur tokių specialistų labai trūksta. Per praėjusius metus vien iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės į Skandinaviją dirbti išvyko 7 medikai.
„24/7“ - sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
