Daugiau nei milijonas eurų – tiek pinigų dar vasarą liberalai planavo išleisti kovodami savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Dabar tokius užmojus gali pakoreguoti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) smūgis. Rinkimų prievaizdai nutarė, kad Liberalų sąjūdis neskaidriai finansavo praėjusių Seimo rinkimų kampaniją, šiurkščiai pažeidė įstatymą, todėl iš šios partijos atėmė pusmečio valstybės dotaciją – beveik 395 tūkst. eurų.
Planavo išlaidauti ne mažiau
Vasarą Liberalų sąjūdžio vadovybė net kelis kartus svarstė partijos politinius ir finansinius reikalus.
Vienas tokių posėdžių buvo surengtas kaimo turizmo sodyboje Joniškio rajone.
Tuomet buvo nutarta, kad, nepaisant liberalus krečiančios krizės, bus stengiamasi aktyviai dalyvauti visuose 2019 metų rinkimuose. Tarp kandidatų į prezidentus paminėtas europarlamentaras Petras Auštrevičius, kuris turėtų būti pirmas ir partijos kandidatų sąraše Europos Parlamento rinkimuose.
Prezidento ir Europarlamento rinkimams planuota skirti po 200 tūkst., o kovai dėl savivaldos – 700 tūkst. eurų.
Visas partijos biudžetas 2019 m. turėjo sudaryti per 1,5 mln. eurų.
Pagrindiniai šių pinigų šaltiniai – partijos narių mokesčiai, fizinių asmenų parama per rinkimų kampaniją, gyventojų pajamų mokesčio dalis, kurią piliečiai gali skirti partijoms, o daugiausia lėšų tikėtasi gauti kaip valstybės biudžeto dotaciją.
Paskolos grąžinimas įstrigs?
Solidžias išlaidas liberalai planavo nepaisydami, kad pastaraisiais metais niekaip neatsikrato skolų, kurios šiuo metu siekia kone 550 tūkst. eurų.
Prieš 2016 metų Seimo rinkimus partija iš Šiaulių banko paėmė 800 tūkst. eurų paskolą.
Liberalų sąjūdžio sekretoriatas „Lietuvos rytui“ teigė, kad 270 tūkst. eurų tos paskolos grąžinta šių metų gegužę. Dar 270 tūkst. partija bankui turėjo grąžinti lapkritį, o likusius 260 tūkst. – kitų metų gegužę.
Pagrindinis skolos grąžinimo šaltinis turėjo būti valstybės biudžeto dotacijos, bet po vakarykščio VRK sprendimo planai susijaukė. Tiesa, kai kurie rinkimų prievaizdai siūlė liberalams neskirti dotacijos ir pirmąjį kitų metų pusmetį, bet galiausiai pasigailėjo.
Kad ir kaip būtų, liberalai kurį laiką turės gyventi stipriai susiveržę diržus.
Dėl R.Šimašiaus – šurmulys
Galima įžvelgti, kad finansinės problemos – politinių bėdų palydovės.
VRK konstatavus neskaidrų rinkimų kampanijos finansavimą atsistatydino trys partijos vicepirmininkai – P.Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio savivaldybės politikas Marcijonas Urmonas.
Įkandin jų postą paliko ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašius, o partijos viršūnėse užvirė kova dėl įtakos ir svarstymai dėl liberalų ateities.
Dalis įtakingų liberalų ėmė vis garsiau reikšti nusivylimą R.Šimašiumi – esą jis ne tik nesugebėjo deramai vadovauti partijai, bet jai dar ir pakenkė prastai vadovaudamas sostinės savivaldybei.
Kai kurie Liberalų sąjūdžio valdybos nariai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad R.Šimašiui, skubiai atsisakiusiam partijos vairo, terūpi asmeninė politinė karjera, o jo svarbiausias tikslas – būti perrinktam sostinės meru 2019 metais.
Negana to, nuogąstaujama, kad į viešumą gali pradėti sklisti žinios apie finansines R.Šimašiaus ir europarlamentaro Antano Guogos sąsajas, – esą pastarasis nemažai prisidėjo remiant būsimojo Vilniaus mero rinkimų kampaniją, finansavo viešųjų ryšių konsultantų darbą sostinės politiko komandoje.
Svarstė keturis scenarijus
Vis dėlto didžiausias liberalų galvosopis – dėl partijos ateities. Net buvo sukurta speciali darbo grupė, kuri pateikė partijos vadovybei svarstyti keturis galimus scenarijus.
Pirmasis – partija lieka su ta pačia iškaba; antrasis – liberalai pasklinda po visuomeninius komitetus, puikiai pasirodžiusius savivaldos rinkimuose; trečiasis – kuriama nauja partija su nauju pavadinimu ir lyderiais, ketvirtasis – jungiamasi su kokia nors kita partija.
Vakar tai svarstė Liberalų sąjūdžio valdyba, o lapkričio pradžioje taryba turėtų nuspręsti, kuriuo keliu eiti.
Šiuo metu partijai laikinai vadovauja vienas jos kūrėjų – Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
