Netingėdavo skraidyti netgi už Atlanto ar rengti bendrų sulaikymo operacijų, kad susigrąžintų, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusio koncerno EBSW vadovą G.Petriką ar Daktarų gaujos smogikus.
Su prezidentės palaiminimu pradėjus vadinamąją prokuratūros reformą darbą paliko ir advokatais tapo ne vienas garsias bylas sėkmingai ištyręs prokuroras – L.Belevičius, M.Dūda, R.Tilindis ir kiti, išspirtas buvo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu simboliu tapęs A.Kliunka. O likusieji, regis, pamanė, kad šiais laikais ne tik kompiuterių specialistai, programuotojai ar rinkodarininkai, bet ir prokurorai gali laisvai darbuotis nuotoliniu būdu.
Kam vykti į Ameriką ir bendradarbiauti, kad bendromis jėgomis būtų sulaikyta ir išduota skandalingoji bėglė N.Venckienė, jei galima rašyti laiškus?
Taip ir daro mūsiškiai, tik gal ne tuo adresu siunčia, jei niekas neatsišaukia? Nebūtų nuostabu, nes generalinis prokuroras E.Pašilis šią savaitę ramiu veidu išdėstė, kad prokuratūrai nežinoma, kur gyvena netikros pedofilijos skandalo sukėlėja.
Nors mūsų policija dar prieš ketverius metus tai viešai paskelbė, o Kauno apygardos prokuroras D.Jakutis neseniai patvirtino, kad N.Venckienės buvimo vieta puikiausiai žinoma. Net ir viešai prieinamuose interneto šaltiniuose visai neseniai buvo galima rasti jos adresą Čikagoje.
Galbūt Generalinė prokuratūra visai nenori jo sužinoti, nes toks nurodymas gautas iš S.Daukanto aikštės? Juk sugrąžinta bėglė gali pažerti ir ne visai malonių šiems rūmams žinių.
Tik kam mokėti tokiems Generalinės prokuratūros rašeivoms daug didesnius nei šalies vidurkis atlyginimus, jei tokį darbą gali atlikti ir bet kuri raštinga paštininkė: surašys dar vieną prašymą ir dar pati voką nugabens į pašto skyrių. Nauda tokia pati kaip iš nuotolinio prokurorų darbo.
