Juos vienija motociklai, laisvės troškimas ir tylos įžadai. Baikeriai tylėjo, kai dingo jų bičiulis Aivaras Kilkus, o už grotų atsidūrė jo buvęs bendražygis Laurynas Baltrūnas. Bet „Lietuvos rytui“ pavyko pažvelgti į uždarą ir neramų „Vorų“ gyvenimą.
„Žinių nėra“, – šį ketvirtadienį man parašė vilnietė Jurga Bradauskaitė. Dviejų dukrelių mamos kiekviena diena kupina nerimo, laukimo ir vilties.
Beveik prieš dvi savaites iš namų išvyko ir mįslingai dingo jos 41 metų vyras Aivaras Kilkus, pravarde Kumpis.
Kino pasaulyje žinomo operatoriaus motociklą be valstybinio numerio rado grybautojai Varėnos rajone, prie Ežeriekų kaimo. Šalia buvo numestas šalmas. Baikerio telefonas rastas Vilniuje.
Buvusio ilgamečio klubo „Vorai MC“ nario praėjusią savaitę miškuose ir vandens telkiniuose ieškojo pareigūnai, artimieji, bičiuliai. J.Bradauskaitė, pakvietusi draugus dalyvauti paieškoje, ir pati numynė ne vieną kilometrą miškais.
Tuo metu kita moteris, gyvenanti su trimis vaikais sodyboje prie Aukštadvario, Škilietų kaime, tirtėjo iš baimės.
Tamsai apgaubus namus ji nesumerkdavo akių. Vieno garsiausių šalies baikerių L.Baltrūno, pravarde Oblius, žmona bijojo būti name, kuriame pareigūnai atliko kratą ieškodami Kumpio ir galimo nusikaltimo įkalčių.
40-metį Oblių policija išsivežė į Vilnių – jis buvo suimtas dviem mėnesiams, pareiškus įtarimus dėl neteisėto laisvės atėmimo.
„Daiva nemiegodavo. Tarp miškų, už Velnio duobės, jai buvo baisu vienai su vaikais. Daiva baiminosi, kad kas nors gali ateiti ir iš keršto ką nors bloga padaryti.
Ji net paprašė vietos, kur galėtų laikinai prisiglausti. Laisvų namų ir butų Aukštadvaryje nėra, bet radome kambarį. Ji sakė, kad dabar bent išsimiegos“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.
Seniūnei gaila abiejų šeimų – ir dingusiojo A.Kilkaus, ir suimtojo L.Baltrūno, nors pažįsta tik pastarojo žmoną Daivą ir vaikus. Obliaus sodyboje Škilietų kaime viešėdavo ir duktė iš jo pirmosios santuokos.
Globojo sergančią senolę
Klubo „Vorai MC“ prezidento suėmimas sukrėtė Aukštadvario bendruomenę, kurios tarybai jis priklauso.
Stebėdama dingusio baikerio paieškas Aukštadvaryje seniūnė nerimavo: „Neduok Dieve, šiose vietovėse kas nors atsitiko!“
„Laurynas – aktyvus mūsų bendruomenės tarybos narys, moka gerai paveikti sunkiai auklėjamus vaikus. Jis mokydavo juos važinėti motociklais, o vasarą savo sodyboje rengdavo vaikų stovyklas.
Ir paraiškas įvairiems projektams jis moka pateikti – kai paprašydavau, per naktį parašydavo ir jau ryte man atsiųsdavo. Laurynas – šalies patriotas, šiemet įkūrė šaulių kuopą Beižionyse, kur iki šiol dirbo vaikų globos namuose.
Laurynas globoja vietinę senolę. Giminaitė jai neduoda vandens iš šulinio, tad Laurynas atveždavo iš šaltinio. Neseniai senutei pašlijo sveikata – į ligoninę Vilniuje ją nuvežė taip pat Laurynas.
Paklausiau, kodėl taip stengėsi, gal senutė jam butą užrašė? Jis atsakė: „Man svarbiausia, kad ji gyventų.“ Kas dabar pasirūpins senole?“ – susirūpino J.Dzencevičienė.
Praeityje seniūnė šnairuodavo į baikerius – šie jai nekėlė pasitikėjimo. Bet geriau susipažinusi su L.Baltrūnu ji pakeitė nuomonę. Motociklų mėgėjai ėmė nuolat dalyvauti Aukštadvaryje vykstančiose šventėse.
„Per Jonines ar per kitas šventes jie motociklais tai kiaušinį veža, tai dešreles gaudo“, – nusijuokė seniūnė.
63 metų J.Dzencevičienė ne kartą susimąstė, kas ją galėtų pakeisti, kai išeis į pensiją. Ji svarstė, kad Aukštadvario seniūnijai galėtų vadovauti L.Baltrūnas.
Tik nežinia, kaip pasisuks mįslinga istorija.
„Neduok Dieve, tai Laurynas padarė! Praėjusią savaitę jis buvo užėjęs pakalbėti dėl mokyklos autobuso. Prašė, kad jo vaiką atvežtų arčiau namų, o ne paleistų prie Velnio duobės“, – prisiminė seniūnė.
Saugo klubo paslaptis
Aukštadvario seniūnė netiki, kad L.Baltrūnas gali būti įsivėlęs į šią istoriją, tačiau pareigūnai įtaria būtent garsųjį baikerį. Neatmetama, kad jis turėjo bendrininkų.
Spalio 15-ąją A.Kilkus skambino L.Baltrūnui ir vakare galbūt išvyko į Trakus su juo susitikti.
Tačiau su pareigūnais „Vorų“ lyderis nebendrauja, tyli ir kiti. Kalbėti apie vidaus reikalus ir konfliktus baikeriams neleidžia klubo taisyklės.
Buvę „Vorai“ ir kitų klubų nariai „Lietuvos rytui“ sutiko prabilti tik su sąlyga, kad nebus minimi jų vardai ir slapyvardžiai.
Visi pašnekovai seniai pažįsta ir Oblių, ir Kumpį. Visų jų pomėgis – motociklai, laisvalaikio apdarai – odiniai kostiumai, puošti klubų atributika.
Skiriasi tik jų darbai ir einamos pareigos: tai statybininkai, vadybininkai, verslininkai, teisininkai. Baikeriai skelbia, kad buvę ar esami pareigūnai į uždarus motociklininkų klubus nepriimami.
Tačiau būna išimčių. Pavyzdžiui, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, praeityje buvęs pareigūnas, priklauso vienam seniausių šalies klubų „Aliens MC“.
Klubas kasmet Kaune vasarą rengia įspūdingas tarptautines šventes „Bike Show Millennium“. Jose visada dalyvauja ir V.Matijošaitis, pasipuošęs odine apranga su baikerių klubo emblemomis ir ženkliukais.
Įvardijo konflikto priežastį
Sodyboje Škilietų kaime L.Baltrūnas rengdavo ne tik stovyklas vaikams – siūlydavo ir pramogų. Su bendraminčiais „Vorais“ jis motociklais su priekabomis vežiodavo gimtadienių, mergvakarių ir kitų švenčių dalyvius.
„Tai buvo ne tik verslas, bet ir pomėgis. Iš to mes tikrai nepragyventume. Smagu pasivažinėti senu motociklu su priekaba. Kiek toks kainuoja? Jei iš šieno ištrauktas – apie 600–700 eurų.
Mūsų klubas išsiskyrė tuo, kad nuo motociklų nenulipdavome ištisus metus. Ir žiemą rengdavome šventes, važinėdavome per sniegą, vykdavome į užsienį“, – pasakojo baikeris iš Kauno, spalio pradžioje palikęs „Vorus“.
Paklaustas, kodėl pasitraukė iš L.Baltrūno vadovaujamo klubo, pašnekovas susimąstė: „Todėl, kad ir pats to norėjau, ir kiti išėjo.“
Kaunietis daugiau kaip 10 metų pažįsta ir Oblių, ir Kumpį. Jam neteko matyti, kad šie du vyrai muštųsi, nors nesutarimų būta: „Mes visi esame velnių priėdę.“
Pagrindinę priežastį, kodėl iš klubo „Vorai MC“ neseniai pasitraukė net 80 procentų narių, baikeris įvardijo nuomonių nesutapimus: „Išsiskyrė mūsų ir Obliaus vizijos ir dėl dabarties, ir dėl ateities.“
Įžeidinėjo klubo narius
Žurnalistei pavyko pakalbinti ir kitą ilgametį „Vorų“ narį iš Vilniaus, kuris taip pat paliko klubą kartu su A.Kilkumi.
„Kumpį aš pažįstu 25-erius, o Oblių – 20 metų. Obliaus elgesys su kitais baikerių klubo nariais pastaruoju metu buvo neadekvatus. Santykiai tapo įtempti. Negerai, kai žmogus ima savo brolius įžeidinėti, su jais elgtis kaip nori.
Pavyzdžiui, jei ką nors gero padarydavo kiti klubo nariai, laurai atitekdavo Obliui. O jei kas nors nepasisekdavo, kalti būdavo kiti! Jis norėjo būti vos ne Dievas, elgėsi egoistiškai, bet pasirodė, kad karalius yra nuogas. Oblius turėjo daug ambicijų, bet nemaža jų dalis liko neįgyvendintos. Tada jis kaltindavo kitus.
O Aivaras – kitoks žmogus. Jis kitiems nariams nemeluodavo, negyveno kitų sąskaita“, – apie vidinius nesutarimus kalbėjo buvęs ilgametis „Vorų“ narys.
Baikeris patikino, kad pagrindinė uždaro baikerių klubo taisyklė – nemeluoti sau ir kitiems. O Oblius esą kitiems ėmė meluoti, išsisukinėti: „Jo elgesys jau nebuvo garbingas. Kiek galėjome kentėti? Tie, kurie vadovaujasi savo protu, paliko klubą. Klube liko gal tik 12 narių.“
Baikeris nemano, kad nesutarimų tarp Obliaus ir Kumpio galėjo kilti dėl pinigų, – esą klubo sąskaitoje lėšų buvo nedaug. Baikeriai moka simbolinį nario mokestį, be to, dauguma perveda 2 procentus pajamų mokesčio. Iš festivalių, kitų švenčių didelio pelno nebūdavo, o kartais – ir nuostolis.
„Būna, kad iš klubo išeina keli baikeriai, bet kai 80 procentų – tai jau rimtas lūžis“, – svarstė „Vorus“ pažįstantys baikeriai.
Į paiešką įsitraukė ne visi
Žurnalistės kalbinti buvę „Vorai“ prasitarė, kad kelias dienas rengtoje Kumpio paieškoje nedalyvavo baikeriai, kurie liko klube su Obliumi.
„Kodėl nė vienas jų neieškojo Aivaro? Gal todėl, kad yra nagus prikišę prie jo dingimo?“ – svarstė pašnekovai.
Žinomas Žemaitijos baikeris rėžė: „Pirmieji baikeriai – po karo Vietname į Jungtines Amerikos Valstijas grįžę kariai. Nepatenkinti, kad jais valdžia nepasirūpino, kariai būrėsi į gaujas, plėšikavo, platino narkotikus.
Dar iki šiol vieni baikeriai – motociklininkai, kiti – nusikaltėliai. Pas pastaruosius viduje – kriminaliniai santykiai. Vidinės taisyklės slepiamos nuo kitų klubų. Galbūt Oblius, siekdamas parodyti savo galią, papjovė Kumpį?“
Kito klubo baikeris iš Vilniaus teigė girdėjęs, kad Oblius per vaikų krikštynas neva aukojo gyvūnus ir gėrė jų kraują: „Jei tai ne legendos, gal jam vieno varžto galvoje trūksta?“
Tačiau kiti baikeriai neskubėjo teisti Obliaus ir jo draugų: „Dabar visi drožia Oblių. Bet juk dar nežinia, ar jis užmušė Kumpį. O jei užmušė, tai kaip?“
Paliko baikerių kongresą
Pasklidus žiniai apie Kumpio dingimą buvo svarstoma ir versija, kad Oblius galbūt norėjo plėsti veiklą, jungtis prie tarptautinio klubo, galbūt – prie legendinio „Hells Angels“ („Pragaro angelai“).
Vieno seniausių pasaulyje baikerių klubų sekėjų yra ir Lietuvoje, o jo nariai iš kitų šalių yra viešėję Lietuvoje.
„Hells Angels“ itin išgarsino klubo lyderio amerikiečio Ralpho Bargerio, pravarde Sonis, knyga „Pragaro angelas“. Vadinamoje baikerių biblijoje Sonis aiškino: „Tarsi karys privalai pažinti skausmą, liūdesį, džiaugsmą ir vienatvę.“
R.Bargeris nekart baustas už narkotikų laikymą, pardavimą ir gamybą, pasikėsinimą nužudyti, ginkluotus užpuolimus, reketą. Klubą „Hells Angels“ jis pavadino brolija, vienijančia vyrus, kurie miršta vieni dėl kitų.
„Klubo „Vorai“ nariai – vienprocentininkai. Jie paliko Lietuvos baikerių kongresą, kuris vienija apie 50 klubų. Vienprocentininkų sąvoka atsirado po 1947 metų įvykių Amerikoje. Baikeriai per šventę nusiaubė Holisterio miestelį. Amerikos motociklininkų asociacija paskelbė, kad 99 procentai baikerių yra geri, o kiti – blogiečiai.
Obliaus ir Kumpio konflikte gali kyšoti „angelų“ sparnai, o eiliniai „vorai“ galėjo net nežinoti, kas vyko viršūnėje“, – svarstė kitų klubų nariai.
„Hells Angels Lithuania“ prezidentas Marius šįkart vengė kalbėti. Kaunietis yra sakęs, kad su bendraminčiais mąstė, ar pasirinkti šį klubą – mat jis vertinamas prieštaringai.
Visą straipsnį skaitykite „Lietuvos ryto“ šeštadienio numeryje.
