Abi patarėjos yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojos, tačiau, pasak G. Abeciūno, naudodamosis savo pareigomis skleidžia visuomenei nepatikrintą informaciją, siekiant kaip įmanoma labiau pakirsti pasitikėjimą juo ir gydymo įstaiga.
„Negaliu kategoriškai teigti, kad visa šmeižto ir dezinformacijos kampanija nukreipta VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalykinės reputacijos menkinimui yra „užsakyta“, tačiau, kad viešojoje erdvėje vyksta nuolatinis įstaigos, ir, mano, kaip vadovo menkinimas, tai yra akivaizdu“, – pareiškime nurodo G. Abeciūnas.
Generalinei prokuratūrai nukreiptame dokumente G. Abeciūnas nurodo, jog ministro patarėja N. Černiauskienė, pasinaudodama žiniasklaida, apšmeižė jį, esą ligoninės vadovas „tęsia korupcinę veiklą“.
„Manau, kad 2017 m. lapkričio 2 d. sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė ne tik kad peržengė bet kokias elementaraus padorumo ir elementarių etikos reikalavimų, keliamų valstybės tarnautojui, ribas, bet ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 dalyje („2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“). Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė apkaltino mane korupcinės veiklos darymu (tęsimu)“, – prokurorams adresuotame pareiškime teigia G. Abeciūnas.
„Jei korupcine veikla užsiėmiau ir vis dar užsiimu, kodėl iki šiol to nenustatė jokia teisėsaugos institucija. Be to, teismai, į kuriuos kreipdavausi, patvirtindavo seną tiesą, jog Lietuvoje labai dažnai mes iš anksto nuteisiame žmogų, bet vėliau paaiškėja, kad smerkti jo nebuvo už ką. Dažnai drąsos trūkumas sukliudo mums pripažinti, jog iš anksto nuteisdami kažką neleistinai suklydome“, – pabrėžė G. Abeciūnas.
Jis priminė ir paskutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį. Šių metų spalio 31 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymą, kuriuo siekta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šioje byloje policija nesėkmingai mėgino įrodyti, esą G. Abeciūnas prisidėjo prie buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės bandymo nuslėpti girtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neaptikęs argumentų dėl bylos atnaujinimo, policijos prašymą atmetė ir paliko galioti 2017 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo G. Abeciūnas buvo išteisintas.
Prokurorų G. Abeciūnas prašo ištirti ir kitos sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės - Šriubėnės paskleistą dezinformaciją žiniasklaidoje.
Vienu atveju L. Bušinskaitė - Šriubėnė žurnalistams pranešė žinomai melagingą faktą, esą Kauno klinikinės ligoninės veiklos rezultatas – 10,2 mln. eurų nuostolis. Pareikalavus paneigti šį teiginį, žurnalistai nurodė, esą apie nuostolį jiems pranešė L. Bušinskaitė - Šriubėnė.
Toje pačioje publikacijoje L. Bušinskaitė - Šriubėnė, pasak G. Abeciūno, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi sąmoningai vykdė šmeižtą ir menkino Kauno klinikinės ligoninės dalykinę reputaciją. Esą dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų įstaiga „galėjo patirti apie 100 000 eurų nuostolių“.
„Apie kokius tariamai daugybinius darbo tvarkos pažeidimus ir mano tariamus pažeidimus galėtų samprotauti patarėja, jei po 2017 m. liepos 7 d. audito ataskaitos net nebuvau paprašytas pateikti paaiškinimą? Tokio ministro patarėjų piktnaudžiavimo negalima būtų pateisinti pvz. nežinojimu ar suklydimu, nes Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto Kauno klinikinės ligoninės 2016-2017 m. audituojamojo laikotarpio atlikto audito rezultatas buvo įformintas 2017 m. liepos 7 d. Akivaizdu, kad Audito ataskaita buvo užbaigta su keletu rekomendacijų, kurios buvo skirtos, dėl mūsų manymu, mažareikšmių pažeidimų, dėl kurių mes nematėme pagrindo nei prieštarauti, nei rekomendacijas ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka“, – pareiškime rašo G. Abeciūnas.
Jis priduria, kad ministro patarėjos Nendrė Černiauskienė ir Lina Bušinskaitė - Šriubėnė vykdė „nuolatinį mano, kaip įstaigos vadovo šmeižimą, sąmoningą psichologinį gniuždymą, oficialiuose SAM dokumentuose esančios informacijos iškraipymą ir/ar nuslėpimą, teikiant informaciją visuomenės informavimo priemonėms (ir netgi skleidžiant dezinformaciją plačiu mastu, pvz., į BNS)“.
„Tendencingai siekiama mane, kaip Kauno klinikinės ligoninės direktorių pažeminti, apkaltinti prasimanytų nuostolių padarymu, tariamos „korupcinės veiklos“ tęsimu“, – akcentuojama pareiškime.
G. Abeciūnas paprašė prokurorų sveikatos apsaugos ministerijos patarėjų N. Černiauskienės ir L. Bušinskaitės - Šriubėnės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 154 str., 228 str. ir 229 str.
Kauno klinikinės ligoninės vadovas nurodo, kad per pastaruosius kelerius metus pavyko atnaujinti du didelius gydymo įstaigos pastatus, kurie nebuvo remontuoti nuo pat ligoninės pastatymo dienos, tai yra prieš kelis dešimtmečius.
„Su pacientų pagalba išardėme korupcinį tinklą P. Mažylio gimdymo namuose, nes surinkę visą medžiagą ją perdavėme teisėsaugos institucijoms, ligoninėje nuolat įgyvendinamos antikorupcinės priemonės, sukurta stipri korupcijos prevencijos sistema. Tik aklas negali to matyti. Tai parodykite man, kur tęsiu tą korupcinę veiklą? Kur tie 10 milijonų eurų nuostoliai, kuriuos neva patyrė ligoninė, nors finansinis balansas rodo ką kitą, – stebėjosi G. Abeciūnas. – Niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai, gal todėl ir esu nepatogus kai kuriems asmenims ir verslo grupėms“.
Jis viliasi, kad Generalinė prokuratūra imsis veiksmų, siekiant apginti atskirų ligoninių vadovus nuo nepagrįstų kaltinimų ir šmeižto.
Geriausia gynyba puolimas?
Ministras Aurelijus Veryga antradienį sakė, kad toks G.Abeciūno žingsnis jo nestebina, o ir Lietuvos įstatymai numato, kad kiekvienas žmogus turi teisę skųstis.
„Jis turi tokią teisę, kreiptis, skųsti. Suprantu, kad ligoninių vadovai, dėl kurių pradėti tyrimai ir kyla įvairių klausimų dėl skaidrumo, veiklos, pažeidimų, jie taip bando ginti savo mundurą ir bando kažkokiu būdu iš šios situacijos išsisukti“, – kalbėjo A.Veryga.
Apskustųjų moterų vadovas sakė manantis, kad susidariusi situacija leidžia manyti, jog G.Abeciūnas apskųsdamas L.Bušinskaitę-Šriubėnę ir N.Černiauskienę siekia nukreipti dėmesį nuo klausimų, kilusių dėl jo galimai neteisėtos veiklos.
„Tokia gana įprasta taktika – geriausia gynyba puolimas. Čia tai ir vyksta“, – teigė ministras.
Jis sakė neturintis pagrindo abejoti savo patarėjų elgesiu.
Dirbo savo darbą
Apie tokį Kauno klinikinės ligoninės vadovo skundo socialiniame tinkle pasisakė ir pati A.Verygos patarėja L.Bušinskaitė-Šriubėnė:
„Apskųsti atstovą spaudai? Taip, tokią teisę turi Kauno klinikinės ligoninės vadovas (kaip ir bet kuris teisinės valstybės pilietis), ir jis ja pasinaudojo. Tik panašu, kad tai – reakcija yra į SAM atsakingų ekspertų atliktus auditus dėl galimai neteisėtų ir netinkamų veiksmų jo vadovaujamoje ligoninėje, apie kuriuos ne kartą buvo skelbta žiniasklaidoje.
Be to, galbūt tai yra išankstinis jo bandymas daryti poveikį dėl rytoj planuojamo dalininkų susirinkimo ir jame numatytų svarstyti klausimų dėl Kauno klinikinės ligoninės vadovo veiksmų.
Aš, kaip atstovė spaudai, dirbu savo darbą ir atsakingai tai darysiu tol, kol tik eisiu šias pareigas. Į kurias, beje, įeina ir nuolatinis visuomenei aktualios ir svarbios informacijos teikimas žiniasklaidos atstovams, kai jos yra prašoma.
Tad nuoširdžiai dėkodama už parodytą išskirtinį dėmesį einu toliau dirbti ir to paties linkiu skundo autoriams! Be to, kas mūsų nesunaikina – padaro stipresniais!“
