Visgi, pasak Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tokia opi visuomenės problema vis dar nėra tapusi nei parlamento valdančiosios daugumos, nei Vyriausybės svarbiausiu uždaviniu. Popieriuje tai – prioritetas, tačiau praktiškai dauguma nukentėjusiųjų pagalbos nesulaukia.
Pagalbai žmogui – 10 eurų
Trijų opozicinių frakcijų – socialdemokratų, liberalų ir konservatorių – atstovai įregistravo pasiūlymą valstybės biudžetui, kuris atiduotas svarstyti Seimui. Toks pasiūlymas reikalingas, kad būtų galima užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą nuo smurto nukentėjusiems asmenims.
Teikti tokį pasiūlymą parlamento opoziciją paskatino itin iškalbingas faktas – suteikti pagalbą vienam asmeniui per metus yra skiriama vos 10 eurų.
„Man labai sunku suprasti, kaip gali būti politinis prioritetas, svarbi politinės darbotvarkės dalis, pagalba nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenis, jei šis įsipareigojimas nebuvo iki šiol normaliai padengtas lėšomis“, – ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo LSDP frakcijos narė D.Šakalienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad skiriami 10 eurų tik teoriškai atitenka vienam asmeniui. Praktinė situacija visai kitokia. Pagalbos dažniausiai kreipiasi mamos su vaikais, tad ši suma yra padalinama tiek besikreipusiai moteriai, tiek jos atžaloms.
Politikė priminė, kad skiriami pinigai nė iš tolo negali padengti išlaidų, reikalingų padėti smurtą patyrusiems asmenims. Pavyzdžiui, pirminė teisinė konsultacija kainuoja apie 80 eurų, ieškinio parengimas nuo 500 iki 1500 eurų, o psichologo konsultacija – mažiausiai 30 eurų.
„Ką aš girdžiu iš valdančiųjų ir kas buvo pasakyta Socialinių reikalų ir darbo komitete, kad geriausiu atveju, atsižvelgiant į smurto atvejų daugėjimą, jie būtų pasiruošę skirti 300 tūkst. eurų. Tai tiesiog pleistro klijavimas ant lavono ir tai jo neprikelia. Būtų labai gerai, kad pereitume prie normalesnės sumos“, – piktinosi Seimo narė.
Smurto mastas prilygsta epidemijai
66 547. Tiek nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių žmonių į teisėsaugą kreipėsi praėjusiais metais. Nuo 2011-ųjų, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kreipimųsi skaičius kasmet vis auga.
„Dažniausiai kreipiasi moterys, dauguma jų turi vaikų ir kaip rodo statistika jos kreipiasi ne po pirmojo epizodo. Tai yra aukos, kurioms reikalinga pagalba, kurios patiria stresą, labai realų pavojų sveikatai ir, deja, kartais gyvybei“, – kalbėjo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą policijos pareigūnai gavę pranešimą apie smurtą privaloma tvarka informuoja nukentėjusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centrų specialistai ir pasiūlys visokeriopą pagalbą.
Visgi, atsižvelgiant į dėl smurto pagalbos ieškančių asmenų skaičių, darosi akivaizdu, kad pagalbą teikiančios institucijos nesugeba aprėpti šios problemos ir galiojantis įstatymas praktiškai yra neveikiantis.
Panašu, kad nors smurto mažinimas šalyje ir yra vienas iš Vyriausybės programos prioritetų, dėmesio jam skiriama nepakankamai.
„Mane glumina, kad smurtas artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei, priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų ir laikomas esminiu žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, atrodo, vis dar nesulaukia deramo šios Vyriausybės dėmesio“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Svarstant kitų metų biudžetą paaiškėjo, kad smurto artimoje aplinkoje mažinimas ir pagalbos nukentėjusiems tiekimas tiesiog nebepatenka į prioritetinių sričių sąrašą. Liberalė pabrėžė, kad apie tokias problemas reikia kalbėti ne tik tada, kai šalį sukrečia tragedija, bet būtent dėliojantis prioritetus kitiems metams.
Seimo opozicinių frakcijų nariai siūlo, kad specializuotos pagalbos centrų programai būtų skirta 4 mln. eurų.
