Ataskaitos duomenimis, asmenys, turintys tik pagrindinį išsilavinimą, beveik tris kartus dažniau gyvena skurdžiai ar patiria socialinę atskirtį nei įgijusieji tretinį išsilavinimą. 2016 m. dirbo tik 44 proc. pagrindinę mokyklą baigusių 18–24 metų amžiaus asmenų. Visoje gyventojų populiacijoje (15–64 m.) nedarbo lygis taip pat kur kas didesnis tarp įgijusiųjų tik pagrindinį išsilavinimą negu tarp tretinį išsilavinimą turinčių asmenų (atitinkamai 16,6 proc. ir 5,1 proc.). Be to, nuo socialinės ir ekonominės padėties priklauso, kaip mokiniams sekasi: net 33,8 proc. palankių sąlygų neturinčių mokinių rezultatai yra prasti, o labiausiai privilegijuotų mokinių grupėje šis skaičius tesiekia 7,6 proc.
Vienas iš ES tikslų 2020 m. yra sumažinti 15 metų amžiaus mokinių, kurių pagrindiniai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai yra prasti, dalį iki 15 proc. Tačiau iš tiesų ES apsikritai tolsta nuo šio tikslo, ypač gamtos mokslų srityje, kurioje prastų gebėjimų turinčių mokinių skaičius padidėjo nuo 16 proc. 2012 m. iki 20,6 proc. 2015 m.
Ketvirtadienį paskelbtos ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje 15 metų amžiaus mokinių, kurių pagrindiniai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai yra prasti, dalis yra didesnė už ES vidurkį. 2016 m. Lietuvoje penkiolikamečių, kurių pagrindiniai skaitymo gebėjimai yra prasti, buvo 25,1 proc. (ES vidurkis – 19,7 proc.), matematikos gebėjimai prasti 25,4 proc. (ES vidurkis – 22,2 proc.), gamtos mokslų prastus gebėjimus turinčių penkiolikamečių Lietuvoje buvo 24,7 proc. (ES – 20,6 proc.). Suaugusiųjų (25-64 metų), dalyvaujančių mokymosi procese, dalis Lietuvoje 2016 m. sudarė 6 proc., o visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis buvo 10,8 proc.
