Politologai įvardijo esminius praėjusių Seimo metų politinius skandalus, geriausiai pasirodžiusius naujokus, ir pažymius, kuriuos rašytų šiai valdžiai.
Metų skandalai
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga tikino, kad net trys planuojamos apkaltos Seimo nariams rodo esmines visuomenės problemas.
„Jeigu kalbėtume apie skandalus, išskirčiau tris atvejus. Tai Seimo narių įtartinas elgesys, kai kalbama net apie jų apkaltas. Aš kalbu apie Mindaugą Bastį, Kęstutis Pūką ir Artūrą Skardžių. Tai verčia susimąstyti ir apie politikų darbą, atsakomybę. Taip pat tai paliečia pačias opiausias visuomenės problemas. Labai skirtingi atvejai, bet tikrai atliepia skaudulius“, – pasakojo S.Spurga.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius iš karto rado atsakymą. „Be abejonės, Greta Kildišienė. Nors jis nėra politiškai reikšmingas, nuostolių valstiečių įvaizdžiui darė labiausiai. Buvo daug kalbama žiniasklaidoje, tas skandalas buvo paverstas savotiška sensacija. Dėl to ir R.Karbauskio asmeninis reitingas tikrai gerokai smuktelėjo“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Krupavičius.
O politologas Lauras Bielinis teigia, kad didžiausias skandalas Seime yra valdančiųjų chaosas.
„Žvelgiant į visos valdančiosios daugumos veiklą, jos chaotiškumas ir yra didysis skandalas, nes niekaip nematomas aiškus ir planingas veikimas. Matome savotiškas reakcijas į dirgiklius iš išorės ar vidaus, bet nematome plano, kurį galima vertinti kaip strategijos vykdymą. Tai nėra politinis veikimas, tai yra tiesiog buvimas Seime“, – politinį skandalą pabrėžia L.Bielinis.
Metų netikėtumas
MRU docentas S.Spurga teigia, kad didžiausias metų politinis netikėtumas buvo Darbo kodekso priėmimas.
„Iš tokių stambių dalykų buvo Darbo kodekso priėmimas. Tikrai nebuvo aišku, kaip su juo bus. Ir tos nuostatos, su kuriomis ėjo į rinkimus, buvo vienokios. Tai nepopuliarus darbas. Kad ir kaip būtų, tas sprendimas buvo padarytas, bet tikrai niekas negalėjo numatyti, kad tai bus priimta“, – teigia S.Spurga.
O A.Krupavičius sako, kad jam kaip didžiausi netikėtumai pasirodė trys politiniai įvykiai.
„Kuriozine prasme – tai Kęstučio Pūko priekabiavimas, kuris politiškai nėra reikšmingas. Vertė nustebti ir embrionų epopėja pačioje kadencijos pradžioje. Tada reikėjo palikti tą klausimą ekspertams. Dar mane privertė nustebti valdantieji, kai jie priėmė alkoholio apribojimo sprendimus ir nesugebėjo pasinaduoti palankia visuomenės nuomone. Juk daugumą tų sprendimų visuomenė priėmė. Valdantieji nesugebėjo parodyti, kad visuomenė juos remia, ir tai nustebino.
A.Krupavičius metų pabėgėlio titulą duoda opozicinės Socialdemokratų frakcijos narei D.Šakalienei. „Dovilė Šakalienė, tai jau aišku“, – sakė A.Krupavičius. Ši politikė per vienus Seimo darbo metus pakeitė dvi frakcijas. Pradėjusi valstiečių sudėtyje, politikė vėliau pasirinko liberalus, o dabar atstovauja opozicinių socialdemokratų frakcijai.
Metų naujokas
S.Spurga teigia, kad kaip metų naujoką, nustebinusį pasiekimais, norėtų įvardyti Seimo pirmininką.
„Galima kalbėti keliomis prasmėmis. Galbūt nepastebimas daugelio žmonių, ką jie šneka, daro, bet aš manau, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis stengiasi. Žinoma, akivaizdu, kad jis daro klaidų, bet turi vienijimo jausmo gyslelę. Gal mums to reikia? Jam ir reikalavimai yra aukštesni nei kitam Seimo nariui. Galbūt pasigendame aiškesnės jo pozicijos daugeliu klausimų, bet kaip parlamento pirmininkas jis tapo žinomas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė S.Spurga.
Metų lyderis
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas A.Krupavičius sakė, kad metų lyderiu kol kas gali pripažinti premjerą.
„Seimo sesijos pradžioje didelį visuomenės pasitikėjimą turėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tas populiarumas mažėja, dabar jis stabilizavosi“, – sakė A.Krupavičius.
MRU docentas S.Spurga prie premjero prideda valstiečių lyderį R.Karbauskį.
„Ir dabar išlieka du lyderiai – Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis“, – sakė politologas.
L.Bielinis pritaria S.Spurgos teiginiui ir sako, kad lyderiai tiesiog išmoko nesutarti privačiai.
„Manau, ta valdžia ir liks bipolinė. Jie abu supranta, kad nesutarimų ar neaiškumų viešinimas neduoda naudos nei vienam, nei kitam“, – ankstesnius viešus R.Karbauskio ir S.Skvernelio nesutarimus įvertino L.Bielinis.
Metų vertinimas
MRU docentas S.Spurga sakė, kad pirmuosius šio Seimo metus reikia vertinti dviem aspektais – ideologiniu ir techniniu.
„Iš ideologinės pusės šitas Seimas jau ateidamas buvo truputį kitoks. Jo retorika ir pažadai buvo kitokie. Ir daugelis žmonių patikėjo, kad tai iš tikrųjų atneš ką nors naujo, arčiau pačių žmonių ir jų poreikių. Iš šito pažado liko tik labai paviršutiniški dalykai. O iš techninės pusės nebuvo tokio Seimo, kad koalicija taip greitai subyrėtų ir neturėtų daugumos. Ir ta perspektyva liko taip ir neaiški“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ekspertas.
S.Spurga sakė, kad šiam Seimui rašytų mažą 7. „Nemanau, kad šitas Seimas būtų daug blogesnis nei buvęs. Ir premjeras yra gana veiksnus, ir tai atsveria, kas vyksta Seime“, – vertino politologas.
A.Krupavičius tikino, kad su pažymiu sutinka ir rašytų tiek pat. „Didelių klaidų nebuvo padaryta, kaip ir didelių darbų“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Krupavičius.
