Virginija Baltraitienė Seimo komisijai aiškinsis dėl produktų kokybės

Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti kodėl į Lietuvą, skirtingai negu į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, tiekiami nevienodos kokybės to paties prekės ženklo maisto produktai, aiškinsis, kodėl valstybinės institucijos 2015 metai skeptiškai reagavo į Čekijos kvietimą paremti jos iniciatyvą maisto produktų kokybės klausimą iškelti Europos Komisijoje (EK) ar ES Taryboje. 

Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>T.Bauro nuotr.
Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>T.Bauro nuotr.
Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>D.Umbraso nuotr.
Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>D.Umbraso nuotr.
Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 22, 2017, 6:30 AM, atnaujinta Nov 22, 2017, 6:32 AM

Į komisijos klausimus kviečiama atsakyti 2014–2016 metais žemės ūkio ministre dirbusi „darbiečių“ deleguota Virginija Baltraitienė.    

„Turime duomenų, kad 2015 metais kreipėsi į ministeriją, į ministrę čekai. Klausime, kodėl neprisijungė prie jų iniciatyvos“, – BNS teigė komisijos vadovė Guoda Burokienė. 

2015 metų rudenį čekų žemės ūkio ministras Marianas Jurečka laišku kreipėsi į ministrę norėdamas ne tik sužinoti Lietuvos poziciją dėl iš kitų ES šalių į Lietuvą patenkančių maisto produktų kokybės, bet ir prašė paremti Čekijos iniciatyvą maisto produktų kokybės klausimą iškelti EK ar ES Taryboje. 

„Noriu pasiteirauti, ar taip pat esate užfiksavę vartotojų nepasitenkinimo atvejų dėl to paties prekės ženklo produktų kokybės skirtumų ir ar savo šalyse jau ėmėtės kokių nors veiksmų šiai situacijai spręsti. Tuo pat metu, noriu paprašyti nurodyti, ar galėtumėte paremti mano iniciatyvą maisto produktų dvejopos kokybės klausimą iškelti EK ar ES taryboje“, – buvo rašoma Čekijos žemės ūkio ministro laiške. 

V. Baltraitienė Čekijos ministrui tada pranešė, kad Lietuvos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) nebuvo gavusi skundų dėl Lietuvos rinkoje parduodamų produktų skirtumų nuo analogiškų, kurie parduodami kitose šalyse. 

Ji taip pat nurodė, kad vis tik 2015 metais Lietuvoje buvo atvejis, kai vartotojas kreipėsi į VTAT, prašydamas patikrinti jo įsigytos kavos kokybę. Vartotojas tvirtino, kad Lietuvoje įsigyto produkto kokybė skyrėsi nuo tos kavos, kurią jis pirko kitoje ES šalyje. 

Ministrė tuomet teigė remianti čekų iniciatyvą diskutuoti dėl prekių sudėties ar kokybės skirtumų. Tačiau M. Jurečkos iniciatyvą ES Taryboje posėdyje aktyviai palaikė Slovakija. 

Komisija nori sužinoti, kokia buvo Lietuvos pozicija, todėl be buvusios ministrės, į apklausą kviečiasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorių Gediminą Pridotką, buvusius pareigūnus – teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių Feliksą Petrauską. 

G. Burokienės teigimu, Lietuvos žiniasklaidoje užuominų apie skirtingos sudėties to paties ženklo produktus buvo 2011 metais. 

Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto   produktai  ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių,  kodėl Veterinarijos tarnyba   produktų   kokybės  tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. 

Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto   produktų  sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23–jų iš 33–jų   produktų  receptūra.  Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne   produkto   kokybė.  

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.