>Lizdeikos gatve įsukus į prestižinį rajoną atrodo, kad patenki į paprastą Vilniaus priemiestį. Brangius namus slepia aukštos tvoros arba pušys, gatvės menkai apšviestos.
Galima susidaryti įspūdį, kad prie Valakampių paplūdimių esančiuose namuose niekas nešvenčia Kalėdų. Nepapuošti ne tik pastatai – reta girlianda ar elektrinė žvakė šviečia ir languose.
„Daug kas per šventes išvažiuoja, tad nemato prasmės puošti namų. Kiti nenori išsiskirti, juk ir taip čia ekskursijos vežiojamos“, – šyptelėjo kelis kotedžus saugantis Sergejus.
Meškeriotojų gatvėje tik ant kelių namų pakabintos girliandos, imituojančios sniegą ar varveklius. Ir tos pačios paprasčiausios. Tik užsienio ambasadų rezidencijos išsiskiria gausesnėmis puošmenomis.
Žuvėdrų gatvėje esančio daugiabučio gyventojai papuošė eglę kieme, kai kur languose matyti girliandos. Ir tai – viskas.
„Niekas čia nežibina lempučių mėnesiais. Gyvename apsupti gamtos, nelabai tos lemputės ir tinka“, – tikino Žuvėdrų gatvėje gyvenantis Algimantas.
Žmonės gyveno nuo seniausių laikų
Turniškės yra 8 kilometrai į šiaurės rytus nuo miesto centro. Jas supa Valakampių miškas, Neries pakrantėje trykšta šaltinis, kurio vanduo vietinių gyventojų laikomas gydomuoju.
Turniškių apylinkėse rasta mezolito stovyklos liekanų, o Neryje ties Turniškėmis – raginis kirvis. Jis saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Turniškės paminėtos 1780 m. Prie Vilniaus Turniškės prijungtos tik 1969 metais.
1938-aisiais pradėta statyti Turniškių hidroelektrinė. Nuo Antakalnio iki statomos užtvankos nutiestas siaurasis geležinkelis ir elektros linija, kelio atšaka nuo Nemenčinės plento. Antrojo pasaulinio karo metais užtvanka buvo susprogdinta.
