Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (AEPKT) dar kartą patvirtino I.Baliulės nesąžiningą elgesį – šiaulietė buvusios studentės darbo pagrindu parašė ir Rusijoje išspausdino mokslinį straipsnį.
Apie gėdingą I.Baliulės veiklą informuotos Kultūros, Teisingumo ministerijos.
Be to, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas nutarė kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta šiaulietės veikla, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Įklampino žurnalisto tyrimas
Šiaulių universiteto Ryšių su visuomene tarnybos vadovę I.Baliulę prieš kelerius metus pričiupo dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas.
Mokslinių darbų metodikos paslapčių studentus mokiusią mokslininkę nuskandino Rusijoje išspausdintas straipsnis „Jono Avyžiaus romanai sovietinės literatūros tradicijos ir naujo jos įvertinimo kontekste“.
Paaiškėjo, kad ši publikacija kone tapati ŠU magistrantės Jurgitos Ratkevičienės baigiamajam darbui „Jono Avyžiaus romanas: tekstas ir kontekstas“.
Maskvos pedagoginio universiteto leidinyje „Tekstas, kontekstas, intertekstas“ išspausdintas ŠU dėstytojos straipsnis buvo kone pažodinis studentės darbo vertimas.
Rado įtakingų užtarėjų
Paaiškėjus skandalingiems faktams universiteto vadovai neskubėjo pasmerkti I.Baliulės, atsirado visas būrys užtarėjų.
Vieni svaičiojo, kad „tai – ne klasikinis plagiatas“, kiti kūrė sąmokslo teorijas apie bandymus per patį studentų priėmimo įkarštį sumenkinti universiteto įvaizdį.
ŠU etikos sargai ne tik išteisino I.Baliulę, bet ir įžvelgė jos pačios nuopelnų: „Straipsnis adaptuotas rusiškai auditorijai, išverstas į rusų kalbą, ir tai jau yra doc. I.Baliulės indėlis siekiant skleisti J.Ratkevičienės magistrinio darbo idėjas užsienyje.“
Komisija net nebandė lyginti abiejų darbų, užtat nusprendė, kad žurnalistas to padaryti irgi negali: „Abejojama šio teiginio patikimumu.“
Suskubo teisme ginti garbę
Tačiau ne visi buvo tokie palankūs šiaulietei, kuriai 1984 m. už disertaciją „Didysis Tėvynės karas lietuvių tarybiniame romane“ buvo suteiktas filologijos daktaro laipsnis.
„Doc. dr. I.Baliulė svetimą tekstą pateikė kaip savo“, – tokią išvadą pateikė AEPKT kontrolierius V.Sadauskas.
Jis pažymėjo, kad mokslininkė pažeidė ŠU darbuotojų ir studentų etikos kodekse apibrėžtą normą dėl plagiato. Be to, išvadose nurodyta, kad darbo vadovas negali pretenduoti į studento darbo bendraautorystę.
Toks posūkis nepatiko I.Baliulei, ji nutarė savo garbę ginti teismuose.
Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino jos prašymą ir įpareigojo AEPKT iš naujo išnagrinėti plagiato istoriją. Tą patį pernai balandį įpareigojo padaryti ir Vyriausiasis administracinis teismas.
Nieko aiškinti nepanoro
Kol vyko teismai, teisybės ieškojusi I.Baliulė pakeitė ir darbovietę – iš dėstytojos tapo gide.
Todėl antrą kartą tyrimą atlikusiems AEPKT specialistams vargiai sekėsi surasti šiaulietę mokslininkę, kuri teismams skundėsi buvusi neišklausyta. O tai ir tapo viena priežasčių panaikinti I.Baliulei nepalankų sprendimą.
Išreikšti savos pozicijos nepanorusi I.Baliulė per advokatę paprašė įsiklausyti į teismuose išsakytus paaiškinimus.
Tyrimą pakartojęs kontrolierius V.Sadauskas prirašė net 21 lapą, bet esmė išliko ta pati – I.Baliulė nuplagijavo studentės darbą.
„Kvalifikuojant plagiatą kaip pateiktį tekste yra reikšmingos ne pačios plagijavimo priežastys ir ne tai, ar plagijuota buvo tyčia, ar ne, bet svetimo (kito autoriaus) teksto pateikimo būdas, todėl „aplinkybių, susijusių su ginčo straipsnio rašymu“, įrodinėjimas ir pareiškėjos pozicija plagiato kvalifikavimo tikslu nėra reikšminga“, – pažymėjo V.Sadauskas.
Modestas Grigaliūnas, Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius:
„Iš publikacijoje pateiktos informacijos galima susidaryti įspūdį, kad I. Baliulė vis dar vadovauja Šiaulių universiteto Ryšių su visuomene tarnybai, tačiau taip toli gražu nėra: tiesa yra ta, kad docentė 2013 m. kaip tik ir buvo atleista iš šios tarnybos vadovės pareigų reaguojant į publikacijoje aptariamą plagiavimo situaciją. O nuo 2015 m. birželio 30 d. I. Baliulė su Šiaulių universitetu apskritai nebeturi jokių darbo santykių – nei kaip dėstytoja, nei kaip administracijos darbuotoja.
Pažymime, kad nepaisant įvairių interpretacijų, Šiaulių universitetas griežtai neigiamai vertina plagiavimą kaip akademinę darbo kultūrą labiausiai teršiantį reiškinį ir nesiekia apginti tokia veikla įtariamų darbuotojų. Šiaulių universitete atitinkamai buvo reaguota ir į I. Baliulės atvejį – kaip jau minėta, su ja buvo nutraukti darbo administracijoje santykiai.“
