– Kodėl prireikė Seimo kontrolierių įstaigai suteikti dar ir Nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) statusą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto.
– Jungtinės Tautos (JT) dar 1993 metais priėmė rezoliuciją, kuria paragino visas nares įkurti nepriklausomą valstybinę instituciją, atsakingą už žmogaus teisių sklaidą ir stebėseną.
Dabar tai ir ES reikalavimas. Lietuva jau 2011-aisiais parengė įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta šios institucijos funkcijas suteikti Seimo kontrolierių įstaigai, bet tik šįmet tai tapo realybe.
Mat NŽTI turi atitikti JT nustatytus principus ir būti akredituota šios organizacijos Akreditavimo pakomitečio.
– Tačiau Seimo kontrolierių įstaiga jau veikia daugiau kaip porą dešimtmečių. Gal naujas statusas bus tik pavadinimo priedas, nedaug ką keičiantis jūsų veikloje?
– Lietuva nutarė nekurti naujos nacionalinės institucijos, o jos funkcijas patikėti Seimo kontrolierių įstaigai. Panašiu keliu eina apie pusę Europos valstybių. Be kita ko, taip sutaupoma ir valstybės lėšų.
Mes ir iki šiol nagrinėjome skundus, vykdėme laisvės apribojimo vietų stebėseną, bet dabar prisidėjo trečia speciali funkcija – NŽTI veikla.
Naujos mūsų pareigos – stebėti žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, patarti šiais klausimais valdžios įstaigoms, šviesti visuomenę, teikti ataskaitas JT, Europos Tarybai, išsakyti nuomonę apie valstybės parengtus pranešimus ir, žinoma, tirti žmogaus teisių pažeidimo atvejus.
– Ar tirsite ir konkrečius teisių pažeidimus pagal žmonių skundus?
– Nagrinėdavome konkrečius skundus ir iki šiol, bet apsiribodavome tik galimu valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimu. Dabar mums nebus jokių tabu visais žmogaus teisių pažeidimo atvejais.
Neatmesime bet kokio skundo. Net jei tai bus ne mūsų veiklos sritis, tarpininkausime, kad tyrimo imtųsi kitos institucijos, ir prašysime mus informuoti apie rezultatus.
Norime, kad apie mūsų galimybes padėti žmonėms gerai žinotų visuomenė. Tiriame ne tik valstybinio lygio piktnaudžiavimo atvejus. Mano kolega Seimo kontrolierius Raimondas Šukys vyksta į savivaldybes ir aiškinasi galimus žmogaus teisių pažeidimus jų įstaigose.
Žmonėms nebūtina nė kreiptis į advokatus. Kartais jie paima užmokestį ir surašo kreipimąsi mums. Gavę skundą patys išsireikalausime reikalingus dokumentus. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kur gali kreiptis, jei mano, jog jų teisės pažeistos, ir prašyti pagalbos.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus atvyksta pas mus jau pralaimėjęs visus teismus. Vertinti jų darbo mes neturime teisės. Bet klausiu, kodėl nesikreipėte į mus anksčiau, kai galėjome padėti surinkti bylai reikalingą informaciją, kurią patiems žmonėms galbūt sunku išsireikalauti iš valstybės ar savivaldybės įstaigų.
Be abejo, dažnai gyvenime viskas būna susipynę. Konkretūs atvejai gali būti svarbūs ne vienam žmogui, o visai visuomenei ar tam tikriems jos sluoksniams. Tuomet pasitelkę kitas valstybės institucijas ir ištyrę skundą galime siūlyti ir keisti įstatymus.
– Galbūt galėsite ir bausti žmogaus teisių pažeidėjus?
– Mūsų įstaiga nėra baudžiamoji institucija, todėl baudų skirti negalime, bet, tarpininkaudami tarp žmogaus ir valstybės, savo rekomendacijomis skatinsime užkirsti kelią teisės pažeidimams.
– Naujoms funkcijoms atlikti turbūt prireikė ir daugiau darbuotojų. Ar jūsų įstaigai skirtas papildomas finansavimas?
– Suprantama, naujai funkcijai reikia ir finansinių resursų. Mums skirta keturis kartus mažiau lėšų, nei reikėtų pagal apskaičiavimus, bet pradiniu NŽTI veiklos etapu pinigų turėtų pakakti.
Mums reikia specialistų, kurie gerai išmano žmogaus teisių sritį. Mūsų įstaigos struktūrinis padalinys Žmogaus teisių biuras ir iki šiol užsiėmė kankinimų prevencija. Dabar turėsime dar du žmogaus teisių specialistų etatus.
– Lietuvoje veikia ne viena nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija. Ar nekonkuruosite su jomis dėl veiklos laurų?
– Stengsimės ne konkuruoti, o tik bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai viena svarbiausių mūsų veiklos krypčių.
Jose dirbantiems žmonėms geriausiai žinomos jų stebimos srities problemos, atlikdami tyrimus mes juos kviečiame būti ekspertais. Nors ką tik tapome NŽTI, jau spėjome susitikti su žmogaus teisių organizacijų atstovais ir aptarti, kaip bendradarbiausime.
