Skaudžiausiai B.Markauskui rėžė parlamentaras Povilas Urbšys – toks ministro žingsnis esą gali būti vertinamas kaip bandymas ištrinti ne tik savo, bet ir kitų valstiečių pėdsakus teisėsaugos tiriamose milijoninių ES lėšų panaudojimo bylose.
Vienas šių tyrimų susijęs su pačiu B.Markausku, kuris prieš tapdamas ministru buvo Europos Sąjungos paramą gavusio žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys ir pajininkas.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dabar aiškinasi, ar kooperatyvas teisėtai panaudojo gautus beveik 19 mln. eurų, iš kurių beveik 4 mln. eurų pienininkus pasiekė NMA jau vadovaujant E.Bėrontui.
Kitas gana ryškus valstiečių pėdsakas – skandalingame milijoniniame ES lėšų švaistymo tyrime, kuriame kaip specialieji liudytojai apklausti buvęs NMA vadovas Saulius Silickas ir E.Bėrontas.
Vienas šio tyrimo epizodų susijęs su bendrove „Biržų žemtiekimas“, kuriai vadovavo įtakingas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, buvęs šios partijos vicepirmininkas Viktoras Rinkevičius, o jam išėjus į Seimą įmonės vairą perėmė S.Silickas.
Manoma, kad šiai bendrovei NMA nutekindavo konfidencialią informaciją. Dėl to pernai agentūroje buvo atliekamos kratos.
Nepaisant viso to, praėjusią savaitę B.Markauskas apsisprendė neskelbti konkurso ir vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija 35-erių E.Bėrontą antrai ketverių metų kadencijai paskyrė NMA vadovu – esą jei direktoriui bus pareikšti įtarimai, jis tuojau pat privalės palikti postą.
Ragino atšaukti įsakymą
Išgirdęs apie tai Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius paragino B.Markauską nedelsiant atšaukti savo įsakymą, kuriuo esą kompromituojama valstybė ir kova su korupcija: „Atkreipiu dėmesį, kad toks automatiškas pareigūno, virš kurio yra kritęs sunkus šešėlis, perskyrimas kelia daug klausimų dėl galimų ministro interesų agentūroje.“
E.Bėrontas agentūros vadovu buvo paskirtas 2014 metais. Tuo metu Žemės ūkio ministerijai vadovavo Darbo partijos deleguotas Vigilijus Jukna.
Apie tada vykusį NMA direktoriaus konkursą taip pat sklandė įvairiausių gandų – buvo kalbama, esą šis postas buvo įvertintas 2 mln. litų suma.
Įtaria dėl neskaidrių sąsajų
Prie žemės ūkio ministro kritikų vakar prisidėjo valstiečių frakcijos atstovas P.Urbšys. Jis mano, kad E.Bėrontas turėtų atsistatydinti.
„Pasigedau aiškių B.Markausko motyvų, kodėl buvo nuspręsta šį pareigūną palikti vadovauti dar vienai kadencijai.
Neteko girdėti, kuo E.Bėrontas yra toks išskirtinis, kad nereikėtų kreipti dėmesio į jo vadovaujamoje įstaigoje atliekamas kratas, turimą liudytojo statusą ir atliekamus tyrimus, kurie siejami ne tik su pačiu ministru, bet ir su V.Rinkevičiumi“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.
Anot politiko, dėl to nori nenori peršasi išvada, kad E.Bėrontui postą galbūt garantavo neskaidrios sąsajos su įtakingais valstiečiais.
„Kai nėra aiškaus atsakymo, gali manyti, kad toks vadovas reikalingas toms skandalingoms istorijoms, kurių šaknys – agentūroje, užgesinti.
Nesunku numanyti, jog toks vadovas, kuris tyrime figūruoja kaip specialusis liudytojas, sieks padaryti viską, kad galimi įstatymų pažeidimai nebūtų atskleisti.
Vadovaudamas NMA jis turi kur kas daugiau galimybių kliudyti nustatyti tiesą, o konkursą laimėjęs naujasis agentūros vadovas tokio intereso neturėtų.
Bet kokiu atveju E.Bėrontui bus labai sudėtinga išvengti įtarimų, jog ministras poste jį paliko tik tam, kad neišaiškėtų galimi pažeidimai skirstant europinę paramą, kurios dalis teko ir su ministru susijusiam kooperatyvui.
Kitaip tariant, jei NMA vadovas net nėra prikišęs prie to nagų, jam dabar vis tiek teks įrodinėti, kad jis nėra kupranugaris. Tai reikės įrodinėti ir B.Markauskui“, – svarstė valstiečių frakcijos atstovas.
Priminė dvejopus standartus
P.Urbšys stebėjosi, kad nekaltumo prezumpcija, kuria dabar dangstosi B.Markauskas skirdamas E.Bėrontą, kažkodėl niekam nerūpėjo, kai buvo atleidžiami kai kurie kiti buvę valstybės įmonių vadovai: „Nors jiems nebuvo pareikšta įtarimų, postų jie neteko ir nebaigę savo kadencijos.
Kita vertus, o ką ministras atsakys, kai bus siekiama atleisti kitus į skandalus įklimpusių jam pavaldžių įstaigų vadovus. Juk tada kils klausimas, kodėl E.Bėrontui taikomi vienoki standartai, o jiems – kitokie. Ar tik todėl, kad ten nėra kokių nors dabartinio ministro interesų?
Tai tik patvirtina posakį, kad pinigai neturi kvapo ir politinės spalvos.“
Be to, valstiečių frakcijos atstovas priminė, kad NMA vadovo skyrimą 2014 metais metiniame pranešime kritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkreipusi dėmesį į tuomet pradėtą dirbtinę kai kurių įstaigų vadovų rotaciją, pakeičiant juos partiniais kadrais.
P.Urbšys mano, kad B.Markausko sprendimas meta rimtą šešėlį valdančiųjų deklaruojamai skaidrumo politikai.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į sutapimą, kad į neskaidrias istorijas įsivėlusių įstaigų vadovų galvos drąsiai kapojamos tik kituose sektoriuose, bet ne žemės ūkyje, kuriame valstiečiai turi daugiausia interesų.
Vedlys nežino ir nesikiša?
O kaip šią situaciją vertina valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis?
Seimo Kultūros komitetui vadovaujantis politikas nustebino „Lietuvos rytą“ pareiškęs, kad plačiai politikų aptarinėjamas žemės ūkio ministro sprendimas jam – naujiena: „Aš šią pavardę (E.Bėronto. – Red.) pirmą kartą girdžiu iš jūsų. Aš jos gyvenime nesu girdėjęs ir nesu matęs šio žmogaus.“
R.Karbauskis tvirtino, kad tokių sprendimų ministrai su Seimo nariais nei aptarinėja, nei derina: „Nustebčiau, jeigu būtų kitaip. Bet jeigu yra informacijos apie kokią nors neskaidrią veiklą, ji turėtų būti ištirta ir priimti sprendimai. Ministras, matyt, turi argumentų, kodėl priėmė tokį, o ne kitokį sprendimą.
Aš tų argumentų nežinau – Seimas į Vyriausybės darbą nesikiša absoliučiai. Aš net apie ministrų skyrimą sužinau iš spaudos – su manimi to niekas tiesiogiai nederina.
Mes norime išgyvendinti tą praktiką, kai Seime buvo dalijamasi valstybės investicijų programos lėšomis ar svarstomi politiniai paskyrimai.“
Galėjo būti ir blogiau
B.Markauskas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad jam būtų buvę daug lengviau priimti kitokį sprendimą dėl E.Bėronto, tačiau dėl to jis nesijaustų gerai.
Anot ministro, specialiojo liudytojo statutas NMA direktoriui suteiktas jau prieš metus, bet bylą tiriantys pareigūnai neprašė jo nušalinti nuo pareigų: „Mes ir papildomai kreipėmės į prokuratūrą, mūsų teisininkai buvo nuvažiavę pažiūrėti, kas toje byloje yra. Bet nieko tokio, kas jam neleistų dirbti, ten nėra.“
B.Markauskas tvirtino su agentūros vadovu vyriškai sutaręs, kad jis tą pačią dieną parašys atsistatydinimo prašymą, jei pasikeistų jo statusas byloje: „Tikiuosi, kad jis laikysis savo žodžio.
Bet dabar neturiu pagrindo juo nepasitikėti, nors ir garantuoti, kad nieko nebus, negaliu.“
Žemės ūkio ministerijos vadovas prisipažino, kad atliekamo tyrimo perspektyvomis domėjosi ir neoficialiai, – esą sprendimas dėl NMA direktoriaus skyrimo būtų buvęs visiškai kitoks, jei būtų bent menkiausių užuominų, jog byla E.Bėrontui baigtųsi nepalankiai.
B.Markauskas taip pat kategoriškai neigė versijas, kad išsaugant postą E.Bėrontui gali būti siekiama nuslėpti kokią nors valstiečiams ar jam pačiam nepalankią tiesą: „Parama su manimi siejamam kooperatyvui buvo skiriama, kai aš nebuvau ir net neplanavau būti ministras.
O dabar tą paramos skyrimą vertina jau nebe agentūra, o OLAF tarnyba ir net norėdamas nieko nepaslėpsi.“
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl net rizikuodamas sulaukti kritikos vis dėlto priėmė sprendimą paskirti E.Bėrontą, o ne skelbti konkursą į šias pareigas, ministras tikino bijojęs, kad gali būti dar blogiau.
„Buvo įvertinta rizika, kad gali neatsirasti pretendentų į šį postą. Matome, kad niekas neateina į tuos konkursus arba ateina vis tie patys asmenys, kurie eina per visur.
Aišku, man būtų buvę paprasčiau ir ramiau viską pradėti nuo balto popieriaus lapo, bet kaip žmogus aš dėl to nesijaučiau patogiai – agentūros vadovas dirba gerai ir pagrindo kitokiam sprendimui nebuvo“, – dėstė valstiečių atstovas.
Ministerijos vadovas „Lietuvos rytui“ tvirtino ir pats buvęs nustebintas, kad dėl E.Bėronto nesulaukė jokių politikų ar kitų suinteresuotų asmenų skambučių ar prašymų: „Dėl kitų įstaigų vadovų atleidimų būna visko, aš irgi matau tas jų sąsajas su politikais, bet šįkart – nieko.“
Iš pirmų lūpų
NMA direktorius
„Žemės ūkio ministras jau pakomentavo savo sprendimą paskirti mane agentūros vadovu. Jis įstaigos darbo rezultatus vertino teigiamai – užsibrėžti tikslai per ketverius metus buvo pasiekti.
Man prieš metus suteiktas specialiojo liudytojo statusas tam nesutrukdė, manau, kad ir toliau netrukdys. Be to, juk galioja nekaltumo prezumpcija.“
Sujudo ir opozicijos atstovai, ir Prezidentūra
Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja A.Bilotaitė paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atlikti tyrimą, ar paskirdamas E.Bėrontą NMA vadovu žemės ūkio ministras B.Markauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.
A.Bilotaitė priminė, kad 2016 metų rugpjūtį NMA skyrė 4 mln. eurų paramą kooperatyvui „Pienas LT“, kurio valdybos narys tuo metu dar buvo B.Markauskas.
Tuo metu prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai M.Lingė vakar Žinių radijui pareiškė, kad sprendimas antrajai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį NMA vadovą E.Bėrontą kompromituoja žemės ūkio ministrą ir mažina pasitikėjimą institucija.
