„Pertvarkos procese praėjusį rudenį įspėjimai apie galimą atleidimą įteikti 89 darbuotojams, kurie tuo metu dirbo ministerijoje, iš 89 darbuotojų faktiškai pasiūlymus gavo 86 darbuotojai. Trys darbuotojai, kurie ministerijoje vykdė daugiau techninio-aptarnaujamojo pobūdžio funkcijas, nėra gavę pasiūlymo“, – trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje pertvarką pristatė L. Ubavičius.
Anot jo, dalis darbuotojų nepriėmė naujų darbo pasiūlymų ir pasirinko išeitinę išmoką, tad dėl pertvarkos darbą palieka iki dešimties asmenų.
„Realiai turime iki dešimties darbuotojų, kurie arba negaus pasiūlymų, arba savo noru nepriims jų, ims išeitinę“, – sakė kancleris.
Kultūros viceministras Gytis Andrulonis teigė, kad penki darbuotojai nesutiko eiti pareigų naujoje struktūroje, „dalis jų dėl praktinių sumetimų, netolimo pensinio amžiaus“.
„Atleidžiant siūloma išeitinė išmoka, kuri tęsis iki pat pensinio amžiaus. Žmonėms, kurie planavo į užtarnautą poilsį, sutapo įvykiai, ir jie ta proga pasinaudojo. Trims žmonėms nebuvo pateikti pasiūlymai – tai vienas iš kelių vairuotojų, viena iš dviejų ministrės sekretorių ir viena iš dviejų raštinės darbuotojų, kurie daro tą pačią funkciją“, – sakė viceministras.
Anot jo, pagal naują struktūrą Kultūros ministerija pradės dirbti pirmadienį.
„Visi kiti procesai pabaigti, nuo 15 dienos nauja struktūra startuoja, iš mūsų pusės galima vertinti, kad gana sėkmingai visas periodas praėjo“, – teigė G. Andrulionis.
Dėl pertvarkos Kultūros ministerijoje turėtų nelikti apie dešimt vadovaujančių pareigybių, anksčiau yra tvirtinusi ministerija.
Pasak ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, esminis pertvarkos tikslas – sumažinti tarpinę vadovų grandį, t. y. nebeliks trijų departamentų, iš 18 skyrių lieka 11 padalinių, skyrių vadovai bus tiesiogiai pavaldūs ministrei ir viceministrams. Rengiantis pertvarkai kurį laiką nebuvo skelbta atranka į keliolika darbo vietų, tad užpildžius iki šiol buvusius laisvus etatus ministerijoje, be kultūros atašė, dirbs apie 100 darbuotojų. Ji tikisi, kad po pertvarkos ministerijoje sumažės biurokratizmo, didės darbo efektyvumas.
„Naujo modelio esmė – darbo organizavimą nukreipti į kultūros politikos formavimą, organizavimą, stebėseną ir Vyriausybės programos prioritetus, jų įgyvendinimą (...), atsirado keletas naujų darinių: Kultūrinės edukacijos skyrius, sustiprintas Visuomenės informavimo politikos skyrius, strateginė komunikacija sujungta su Viešųjų ryšių skyriumi, tai yra ženklus padidėjimas“, – pasakojo ministrė.
Pasak jos, stiprinti strateginę komunikaciją nuspręsta siekiant „atremti informacines grėsmes, kurios mus supa“, norint formuoti pozityvų kultūros ir šalies įvaizdį. Anot ministrės, pertvarkai papildomų lėšų nereikės, išeitinės kompensacijos bus mokamos iš ministerijos darbo užmokesčio fondo.
