„Manau, kad šis faktas yra gėdingas, jis primena viduramžius ir tai daro didžiulę tarptautinę reputacinę gėdą“, – taip trečiadienį šalies vadovė įvertino nuo metų pradžios įsigaliojusių valstietiškųjų alkoholio draudimų grimasas.
Tuos absurdus labiausiai lėmė totalinis alkoholio reklamos draudimas. Juk būtent dėl to Lietuvos spaudos platintojai dabar plėšo puslapius su alkoholinių gėrimų reklama iš užsienietiškų žurnalų.
Bet juk pati D.Grybauskaitė visus šiuos draudimus be didelių spyriojimųsi pasirašė.
Negana to, laimindama įstatymą paskelbė, kad čia nebeliko jokių „perteklinių ir sunkiai įgyvendinamų pasiūlymų bei pseudopriemonių, kurios skaldė visuomenę“.
Tačiau ar reikėtų labai stebėtis tokiais D.Grybauskaitės kūliavirsčiais? Juk tokie vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadės manevrai – toli gražu ne naujiena.
Negrįžtant pernelyg toli į praeitį, pavyzdžiui, galima prisiminti šokius ir žaidimus dėl Darbo kodekso, iš praėjusios Seimo kadencijos persikėlusius ir į šią.
Prezidentė lyg paskerstą paršą svilino šią Vyriausybę už tai, kad ji esą niekaip netaiso to kodekso, viską tik imituoja, bet birželį tas vargais negalais seimūnų išvargtas pataisas pasirašė. Žinoma, paaiškinusi, kad kone visi jos siūlymai ir pastabos buvo įtrauktos.
O vos po dviejų savaičių šalies vadovė Vyriausybę vėl ėmė svilinti, tik dvigubai smarkiau, kaltindama ją arogancija, neįgyvendintais pažadais labiau apsaugoti darbuotojus.
Lieka vienintelis klausimas – kieno atmintis iš tiesų trumpesnė: prezidentės ar piliečių? Šalies vadovė, akivaizdu, mano, kad tikrai ne jos.
