Pagerbiant Klaipėdos krašto atvaduotojus, senąjame parke tradiciškai nuskambėjo Mažosios Lietuvos himnu vadinama giesmė „Lietuvininkais esame mes gimę“. Prie paminklo žuvusiems 1923 metų sukilimo dalyviams padėti gėlių vainikai.
Pasveikinęs vėsią dieną parke susirinkusius klaipėdiečius ir svečius meras Vytautas Grubliauskas visus ragino niekada nepamiršti tų dienų, kai po diplomatinių peripetijų, ryžtingų karių savanorių ir vietinių patriotų veiksmų Klaipėdos kraštas ryžtingai prijungtas prie jaunos Lietuvos valstybės.
Lietuvninkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė pažymėjo, jog Klaipėdos sukilimu pavadinta ginkluota kampanija būtų žlugusi, jeigu šimtmečiais germanizuojamo krašto senbuviai nebūtų prisiminę tikrųjų savo šaknų, paniekintų tėvų kalbą ir raštą, manytų esantys vokiečiai, o ne lietuviai.
Klaipėdos sukilimo dalyviams nusilenkė kariuomenė ir šauliai, žuvusiųjų garbei parke nuskambėjo šūvių salvės. Už laisvę kritę kariai savanoriai ir krašto patriotai pagerbti iškilminga rikiuote ir paradu.
Joniškės kapinėse gėlių vainikai padėti ant ten palaidotų Klaipėdos sukilimo organizatorių ir vadų lietuvininkų. Kitą paminklą miesto centre „Arka“, simbolizuojantį Mažosios ir Didžiosios Lietuvos jungtį bei vienybę, nutvieskė šventinių šviesų instaliacija.
Buvusių kareivinių komplekse įsikūrusiame Klaipėdos universitete ant Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato fasado atidengta atminimo lenta žymiam Lietuvos karininkui, archeologui, muziejininkui ir rašytojui Petrui Tarasenkai.
Pavakary Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje įvyko dar vienas šventinis renginys - jo dalyviai pasidalijo mintimis apie krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą valstybei, surengta dokumentinio filmo „Klaipėdos atvadavimas“ peržiūra.
Lietuviškasis Klaipėdos kraštas iki XX amžiaus priklausė Vokietijai. Po Pirmojo pasaulinio karo, nugalėtojams Versalio taikos konferencijoje karpant Europos žemėlapį, šį regioną nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai.
1920–1923 metais Mažoji Lietuva buvo tarp dangaus ir žemės, pagal Ambasadorių konferencijos mandatą jį administravo Prancūzija. Nedaug trūko, kad prancūzams nuolaidžiaujant į šią teritoriją nagus suleistų Lenkija.
1923 metų sausį Lietuva žengė ryžtingą žingsnį - organizavo sukilimą, kuriame dalyvavo civiliais rūbais persirengę ginkluoti Klaipėdos krašto patriotai, Lietuvos kariai savanoriai, šauliai.
Sausio 19-ąją buvo paskelbta Šilutės deklaracija apie etniškai giminingo krašto norą prisišlieti prie tautos kamieno. Tą pačią dieną į Klaipėdą įžengusi Lietuvos kariuomenė iš prefektūros ir kareivinių išvijo prancūzus.
Pasaulio bendruomenė Klaipėdos kraštą kaip neatsiejamą Lietuvos valstybės dalį pripažino 1924 metų gegužę.
