Nėra Lietuvos pilietis
Su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekė netrukus 20-metį švęsiančio Pauliaus tėtis. Vyras neslėpė pasipiktinimo, kad jo sūnus buvo pašauktas karinei tarnybai, nes teoriškai vaikinas nebėra Lietuvos pilietis.
Į Klaipėdos apskrities šauktinių sąrašą įtrauktas jaunas vyras jau kurį laiką gyvena ir studijuoja Norvegijoje. Dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje jam buvo suteikta šios šalies pilietybė.
Lietuvoje galiojančiame Pilietybės įstatyme numatoma, kad mūsų šalies pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nuo tos dienos, kai jam suteikiama tos šalies pilietybė, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
Be to, tame pačiame įstatyme numatoma, kad įgijęs kitos valstybės pilietybę, asmuo apie tai turi raštu pranešti per du mėnesius nuo tos pilietybės įgijimo, Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Būtent tai ir padarė Paulius. Vaikinas šių metu sausio 12-ąją, praėjus pusantro mėnesio po Norvegijos pilietybės įgijimo dienos, parašė oficialų raštą Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui ir pranešė, kad dabar jis yra Norvegijos pilietis. Raštą jis pateikė jau po to, kai Lietuvoje buvo paskelbti šauktinių sąrašai, tačiau teoriškai jau nebebūdamas Lietuvos piliečiu.
Dėl šios priežasties ir dėl to, kad yra studentas, vaikinas itin nustebo iš draugų sužinojęs, kad yra įtrauktas į 2018-ųjų metų karo prievolininkų sąrašą.
„Skambinome į Plungės komisariatą, bet ten jie nieko nenori žinoti, jiems neįdomu – jie sako, kad jei jis yra sąrašuose, privalo atlikti karinę tarnybą. Skambinome ir į Krašto apsaugos ministeriją, bet jie aiškina, kad kol yra nesibaigusi pilietybės netekimo procedūra, tol laikoma, kad Paulius turi dvi pilietybes. Dviguba pilietybė Lietuvoje – kažkas naujo“, – pasakojo vaikino tėtis.
Pilietybės įstatymu yra numatomi ir išskirtiniai atvejai, kai asmuo gali turėti dviejų šalių pilietybę, tarp jų jei Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas yra jam nėra sukakę 21-eri, jei yra vaikas žmogaus, kuris buvo ištremtas arba pasitraukęs iš Lietuvos iki 1991-ųjų kovo 11-osios ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, sudarė santuoką su kitos valstybės piliečių ir dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę ir kt.
Jis pripažįsta, kad sūnus šauktinių sąraše atsirado pereinamuoju laikotarpiu, tačiau tikino, kad vaikinas neturi jokių lietuviškų dokumentų, yra pilnavertis Norvegijos pilietis. Visgi dabar Paulius turi pateikti Lietuvos institucijoms duomenis apie savo gyvenamąją vietą, veiklą.
„Institucijos supranta, kad Paulius tarnybos neatliks, bet kol jis yra sąrašuose, tol jie pasiruošę leisti valstybės lėšas apmokant kelionę iš Norvegijos į Lietuvą, kad jis pasitikrintų sveikatą. Juokėmės, sakome: „Būsi Norvegijos šnipas Lietuvos kariuomenėje“, – sakė Pauliaus tėtis.
Anot jo, nepristačius reikalingų dokumentų ministerija grasina patraukti jaunuolį baudžiamojon atsakomybėn, o tokiu atveju atsirastų priežastis nenagrinėti pilietybės netekimo klausimo.
„Kol kas planuojame visus reikalaujamus dokumentus nusiųsti, bet nusprendėme, kad jei Lietuvos institucijos dar ko nors reikalaus ar reikalaus atvykti į Lietuvą, tada teks kreiptis į Norvegijos institucijas, kad įsikištų“, – kalbėjo vaikino tėtis, pridurdamas, kad keliaujant į Lietuvą ir ruošiant dokumentus bei verčiant juos į lietuvių kalbą gaištamas laikas, kurį sūnus nori skirti studijoms.
Šiai dienai – Lietuvos pilietis
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė, šios tarnybomis duomenimis Paulius šiuo metu yra Lietuvos pilietis.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, todėl nieko nuostabaus, jog tokie karo prievolininkai patenka į šaukiamųjų sąrašus ir privalo vykdyti šaukimo procedūras. Kai (jeigu) asmuo netektų Lietuvos pilietybės, šaukimo procedūros būtų nutrauktos“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, KPKT informacijos apie atsisakymo procedūrų pradžią negauna. Pilietybės netekimo atveju tokie duomenys automatiškai patenka į karo prievolininkų registrą iš Gyventojų registro.
Į klausimą apie Pauliaus studijas, G.Kazlauskienė atsakė, kad karo prievolininkų registras nėra susietas su užsienio valstybių studentų registrais, todėl dokumentus apie studento statusą jie gauna tik iš pačių šauktinių. Tokiu atveju tarnyba yra atidedama.
Pirmajam kontaktui nėra būtina, kad Paulius vyktų į Lietuvą, galima su kariuomenės atstovais kontaktuoti nuotoliniu būdu. Fiziškai atvykti reikėtų nebent pasitikrinti sveikatos ir į pačią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Jeigu būtų gauti dokumentai, įrodantys kad karo prievolininkas turi studento statusą, tarnyba jam būtų atidėta einamiesiems metams, o jei neteko Lietuvos pilietybės – šaukimo procedūros būtų nutrauktos.
2017 m. buvo aptikta apie 30 dvigubos pilietybės atvejų.
Tarnauti neturėtų
Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė išgirdusi apie susiklosčiusią situaciją svarstė, kad taip galėjo nutikti nespėjus „suvaikščioti“ dokumentams. Tačiau, jos nuomone, jei Paulius pateiktų dokumentus, įrodančius, kad yra Norvegijos pilietis, jam atlikti karinės tarnybos nereikėtų.
„Taip negali būti, bet tikriausiai dar „nesuvaikščiojo“ dokumentai iš Norvegijos arba jis pats nesikreipė. Dažniausiai žmonės, kai gauna kitos šalies pilietybę, tai nutyli nenorėdami prarasti Lietuvos pilietybės ir galvodami, kad niekas nesužinos“, – kalbėjo Seimo narė, pridurdama, kad iš kai kurių šalių dokumentai į Lietuvą gali keliauti ir pusę metų.
Tačiau ją patikinus, kad vaikinas išsiuntė raštą, kuriuo informuoja, jog įgijo kitos valstybės pilietybę, parlamentarė pastebėjo, kad tai buvo padaryta jau po šauktinių sąrašų sudarymo, visgi teigė, kad tai nesudaro priežasčių, dėl kurių vaikinas turėtų atlikti privalomąją karo tarnybą.
„Jis tiesiog turi pateikti dokumentus, kad nėra Lietuvos pilietis ir tiek užtenka“, – teigė G.Burokienė.
