Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė antradienį pristatydama planuojamus renginius kvietė „kiekvieną atrasti savo ryšį su šimtmečiu“ ir su ta nuotaika prisidėti prie šventinės programos.
„Kviečiame padaryti tris dalykus: pirmas yra iškelti trispalvę, bet kad tas trispalvės iškėlimo aktas nebūtų – greitai tik išbėgau į kiemą, iškėliau ir parbėgau namo, – galbūt tai yra bendruomenės subūrimas, šeimos narių subūrimas. Antras žingsnis yra pasveikinti vieniems kitus su valstybės gimtadieniu, tai įprastas veiksmas, kurį darome per gimtadienius (...). Trečias žingsnis yra pasakyti svarbiems žmonėms, ypatingiems žmonėms „ačiū“, taip sudalyvaujant šimtmečio akcijų kampanijoje, mes ta proga paleisime ir elektroninį atviruką, kuris leis mums kuo plačiau pasidalyti ta žinia“, – vardijo N. Vaisbrodė.
„Iš tikrųjų mūsų tikslas yra kaip tik perduoti mintį, kad ne fejerverkai, ne kokie nors ypatingi paminklų pastatymai ar nugriovimai sukuria šventę, o šventė prasideda mūsų širdyse, mūsų apsisprendime ir žinojime, kodėl man tai yra svarbu“, – dėstė ji.
Renginyje antradienį, be kita ko, pristatyti žinomų virėjų pasiūlymai, kokius modernius patiekalus galima pasigaminti iš Lietuvoje įprastų produktų. Jais vaišinosi ir pirmasis faktinis nepriklausomybę 1990-aisiais atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Jis svarstė, kad naujovės yra gerai, bet tradicijos irgi svarbu.
„Švęsti bet kaip – tai kaip ir leidimas niekaip nešvęsti“, – BNS sakė V. Landsbergis.
Jis pats teigė valstybės šimtmetį švęsiantis kartu su visuomene.
„Yra daug viešų renginių ir aš ten dalyvausiu, aišku, ir namuose vėliavą kelsime, pasveikinsime vieni kitus. Svarbu, kaip sakoma, – kad ta šventė iš tikrųjų būtų, o ar jinai yra, priklauso nuo tavo nusiteikimo“, – teigė V. Landsbergis.
Kaip skelbta, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį visoje šalyje planuojama surengti per tūkstantį renginių, dar per 70 jų vyks užsienyje.
Vasario 16-ąją Vilniuje vyks jaunimo eitynės, trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija aikštėje prie Prezidentūros, tradicinis minėjimas prie Signatarų namų sostinės Pilies gatvėje.
Į Lietuvą tą dieną atvyks Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos ir Gruzijos prezidentai bei Švedijos ir Danijos karališkųjų šeimų nariai, taip pat aukšti Europos Sąjungos vadovai.
Tarp šventės akcentų – 12.30 val. skambės visų Lietuvos bažnyčių varpai, popietę Gedimino prospekte bus uždegta šimtas laužų, vakare vyks koncertas Katedros aikštėje.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
