Įstatymą parlamentaras siūlo papildyti nuostata, kad visuomenės informacijos rengėjai turi „neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų“.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme tik numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, o savižudybės vaizdavimo taisykles nustato Visuomenės informavimo etikos kodeksas.
Aiškino motyvus
Trečiadienį vykusioje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos organizuojamoje konferencijoje „Žmogaus teisės visuomenės informavimo srityje“ R.Šarknickas taip pat pasisakė šiuo klausimu.
„Amerikos lietuvių delegacija, kuri atskrido vasarą į Lietuvą, jie skaito žiniasklaidą, viskas blogai, baisu ir žmonės žudosi. Jie tada sakė, kad gi nėra taip, kaip rašoma. Tai čia ir susikerta dvi tiesos“, – sakė jis, kritikuodamas žiniasklaidos turinį.
„Savižudybė yra aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, nušviečiama kaip sensacija, gana tiksliai, arba visiškai tiksliai aprašomas savižudybės būdas“, – teigė jis, primindamas, kad šiuo metu yra nurodoma tik rekomendacija vengti savižudybę romantizuojančių aplinkybių pateikimo.
„Viešosios inforamcijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai privalo vadovautis tam tikromis protingumo ir santūrumo normomis. Vykdyti tam tikrus turinio apribojimus, informacijos pateikimo būdą.
Šiuo metu yra nurodoma tik rekomendacija vengti savižudybę romantizuojančių aplinkybių pateikimo. Politikas konferencijoje rekomendavo taip pat savižudybių nepateikti ir pirmuosiuose leidinių ar naujienų portalų puslapiuose.
Pagal kodeksą, savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo negalima minėti antraštėse, jokiame turinyje neskelbti negalima skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, tačiau nėra bendro draudimo iš viso nurodyti savižudybės būdą.
Parlamentaras tvirtina, kad nors savižudybės pateikimo žiniasklaidoje taisyklės numatytos kodekse, „dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko“.
Cituojant aiškinamąjį raštą, žiniasklaida „dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“.
