Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.
Dovanos išpakavimas
Dainomis Baltojoje Prezidentūros salėje pasitiktas iš Vokietijos atgabentas Vasario 16-osios nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Ceremonijos vedėjas Marijus Žiedas susirinkusiems sakė, kad praėjusiais metais Liudo Mažylio atrastas dokumentas, yra „dovanos išpakavimas“.
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikinimo kalboje teigė, kad laisvės noras yra mūsų šalies ateitis.
„Šiandien ypatinga diena, kada galėsime prisiliesti ir mes, ne tik mūsų tyrėjai, profesorius, bet ir mes turėsime progą prisiliesti pamatyti tuos dokumentus, kurie reiškia mūsų Nepriklausomos tėvynės 100 metų“, – sveikinimo kalboje sakė šalies vadovė.
„Tai mūsų vienybės garantas ir mūsų ateitis“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji sakė, kad džiaugiasi, kad minėdama tokį svarbų jubiliejų Lietuva gali tvirtai pasakyti,kad turi draugų, kuriais galima pasikliauti.
„Šventė reiškia mūsų ateitį, praeitį, garbingą ateitį ir pasitikėjimą savimi. Tikiuosi, kad sekantis šimtmetis taip pat reikš Lietuvos garbingą šimtmetį, mūsų pasitikėjimo šimtmetį, mūsų vietą pasaulyje, kur būsime gerbiami, žinome ir vertinami. Nes tokie turime būti, esame ir tokie ir turime būti“, – linkėjo šalies vadovė.
Džiaugiasi ir Vokietija
Vokietijos ambasadorė Angelika Viets teigė, kad kartu su Lietuva šia proga džiaugiasi ir Vokietija.
„Kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija. Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai jau spalio 5 dieną, Berlyne pasirašė sutartį dėl laikino dokumento perdavimo Lietuvai. Mūsų užsienio reikalų ministras sakė, kad laikinas dokumento perdavimas yra mūsų šalies draugystės išraiška“, – ceremonijoje sakė Vokietijos ambasadorė Angelika Viets.
Laisvės norėjome
Daumantas Kazlauskas, Antano Smetonos brolio Igno proproanūkis simboliškai perėmė dokumentą.
„Akte atsispindi mūsų tautos atkaklumas, vienybė, laisvės siekis“, – sakė D.Kazlauskas. Jis savo kalboje teigė, kad dokumentas yra svarbiausias dėl to, kad yra įrodymas, kad lietuviai troško laisvės.
„Kiekvienas lietuvis turėtų stengtis, kad laisvė ne tik turėtų būti išsaugota, bet įprasminta darbais ir pasiekimais“, – ceremonijoje sakė D.Kazlauskas.
V.Adamkus: „Šiandien man didelė šventė“
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad šiandien jis jaučia didelę šventę, kuri nėra tik simbolika, bet ir vidinis jausmas.
„Aš galvoju, kad tai yra visiškas visos tautos pakilimas. Dokumentas buvo žinomas, kad jis egzistuoja. Bet šiuo metu, kaip čia buvo išsireikšta, jis grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien tik simbolika, bet tai yra jausmas. Ir galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą dvasinį pakilimą. Ir tuo pačiu įsipareigojimą dėl Nepriklausomybės, kuri buvo paskelbta prieš 100 metų, kad būtų ne pilnai įgyvendinta, bet ir toliau tęsiama.
„Man šiandien didelė šventė, kaip ir kiekvienam iš Lietuvos piliečių“, – sakė V.Adamkus. Jis patikino, kad apžiūrėti Nepriklausomybės aktą bandys kaip įmanoma greičiau. Sekmadienį jis bus pirmą kartą demonstruojamas Signatarų namuose.
Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.
Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
