„Mokėkime džiaugtis ir didžiuotis“, – artėjančio 100-mečio proga siūlo kelių policijai vadovaujantis aukštaitis, kuriam už viską gražiausia vieta yra gimtųjų Anykščių šilelis.
– Kur Jūsų šaknys? Kur gimėte ir augote?
– Aš esu aukštaitis. Anykštėnas. Anykščiuose gimiau, Anykščiuose augau, gyvenau ten iki pilnametystės, baigiau vidurinę mokyklą ir tada išvažiavau į Vilnių.
– Koks maloniausias Jūsų vaikystės prisiminimas?
– Mane nuo pat vaikystės traukė prie technikos. Prisimenu, turėjau krikšto tėčio dovanotą mini mopedą. Vieną vasarą mes su pusbroliu atostogavome kaime. Ir tuomet be jokios kontrolės, be jokios priežiūros, prisipylę pilnus bakus benzino su tais mopedais važinėdavom po Lietuvos nacionalinį parką. Važinėdavome po Ignalinos rajoną ir Utenos rajoną. Apimdavo didžiulis kelionės ir laisvės pojūtis.
Man tuomet buvo 15 metų. Tikrai labai didelį įspūdį paliko. Įspūdį paliko ir tos vietos. Tuomet vaikystėje dar kažkaip iki galo nesuvokiau to grožio, nes vėjai galvoje buvo. Bet kai dabar prisimenu... Tai yra puikus vaikystės prisiminimas – laisvė ir gamta.
– Kokia Jums smagiausia lietuviška šventė?
– Aš manau, kad smagiausia šventė yra Kūčios ir Kalėdos. Tuomet susirenka visi šeimos nariai, galima atvirai pabendrauti, pakalbėti apie dvasines vertybes, apie metų pasiekimus, apie kažkokias problemas. Tai šventė, kuri skatina buvimą su šeima, su artimais žmonėmis, skatina artimą bendravimą. Labai svarbi šventė.
– Kokia Jums gražiausia Lietuvos vieta ir kodėl?
– Anykščiai. Ir Anykščių šilelis. Tai tikrai nuostabi vieta. Nors ne taip dažnai jau tenka lankytis Anykščiuose, tačiau dabartiniai pokyčiai, kurie vyksta Anykščiuose, vis labiau ir labiau verčia žavėtis tuo miestu, ta išskirtine gamta, Anykščių šileliu ir tuo, kaip jis yra išnaudojamas turizmui. Na, man tai yra pati gražiausia vieta.
– Tad jei dabar paklausčiau, koks Jums yra geriausias Lietuvos miestai, tai būtų irgi Anykščiai?
– Sunku pasakyti. Kadangi aš jau 25 metus gyvenu Vilniuje, man tikrai artimas šitas miestas. Tai yra veiklos miestas. Iš tiesų, tai gyvas miestas. Būtent Vilniuje galima padaryti didžiąją dalį darbų. Bet Anykščiai yra gražiausias miestas.
– Koks yra Jūsų mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas ir kodėl?
– Niekuo neišsiskirsiu iš daugybės kitų žmonių. Tai yra Vytautas Didysis. Dar sovietiniais laikais, kuomet mane krikštijo ir man davė Vytauto vardą, mano krikšto tėvas (jis irgi Vytautas) įteikė man Vytauto Didžiojo paveikslą. Jau nuo pat mažens buvau auklėjamas taip, kad Vytautas Didysis man buvo didžiavyrio pavyzdys, kuriuo turėtų kiekvienas vyras sekti. Ir didžiuotis tuo, kad gyvena toje šalyje, kurią kažkada valdė Vytautas Didysis.
– Su kokia Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti ir apie ką kalbėtumėte?
– Man būtų labai įdomu papietauti su Vytautu Landsbergiu. Nes iš tiesų Lietuvos gyventojai labai pasiskirstę. Vieni labai jį palaiko, labai jį supranta, o kiti labai smerkia. Labai į didelius kraštutinumus linkstama vertinant jo veiklą. Todėl iš tiesų būtų labai įdomu papietauti ir su juo pasišnekėti apie tam tikrus procesus, kuriuose jis dalyvavo kaip valstybės vadovus.
Būtų labai įdomu išgirsti, kokiais motyvais remdamasis jis priėmė vienus ar kitus sprendimus, kurie buvo aktualūs visai valstybei. Juk iki šiol dar yra piktų žmonių dėl tam tikrų sprendimų. Aš esu įsitikinęs, kad tuos sprendimus jis priėmė giliai įsitikinęs, kad taip Lietuvai bus daug geriau. Todėl būtų įdomu išgirsti, kas dar jį motyvavo juos priimant.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką grupę arba lietuvišką dainą?
– Taip. Grupė „Foje“ man labiausiai patinka. Jaunystėje tikrai labai daug klausydavau, buvau „Foje“ fanas. O daina... Tai tos pačios „Foje“ (nežinau, kodėl yra įstrigę, bet daugiausia perklausiau) daina „Mėlyni plaukai“.
– Koks Jums skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Kaip nebūtų keista, nes esu aukštaitis, bet labiausiai mėgstu žemaičių blynus. Labiausiai juos mėgstu. Jei tik yra galimybė paragauti žemaičių blynų, tai visą laiką pasirenku juos.
– Galite išvardinti kelis gražiausius lietuviškus žodžius?
– Aš manau, kad patys gražiausi yra mama ir ačiū. Mama, manau, yra šventas žodis kiekvienam lietuviui, o ačiū – tikrai daug ką reiškiantis žodis, kuris gali pašviesinti gyvenimą.
– O keli lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Mano manymu, lietuviams iš tiesų labai būdingas darbštumas. Tai labai svarbus bruožas ir jis tikrai labai matomas. O vienas iš tokių neigiamų būdo bruožų yra pavydas. Lietuviai iš tiesų pasižymi, mano nuomone, pavydu vienas kitam, kaimynams, broliams ir seserims. Na, o dar vienas – tai kuklumas.
Ir iš tiesų, stebint užsienio kolegų pasiekimus, žinai, kad Lietuvoje seniai yra tas dalykas padarytas, tačiau mes nemokame pasigirti. Mes visą tai atliekame kaip kasdienį darbą, nors tai gali būti labai pažangus projektas, pokytis ir pavyzdys užsieniui. Bet mes nemokame pasigirti ir kukliai sau įsivaizduojame, kad tai tebuvo paprastas darbas. Jei tai atliktų kokie estai, lenkai ar vokiečiai, jie tikrai tyliai ramiai to dalyko nenuleistų, o girtusi juo.
– Ar turite mėgstamiausią patarlę?
– Turiu. Verkia duona tinginio valgoma. Negaliu susitaikyti su tinginiais gyvenime. Mane tikrai labai erzina, jei matau, kad pažįstamas žmogus, bendradarbis ar pavaldinys tingi.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Nes tai yra mano Tėvynė ir man gera jai tarnauti.
– Koks Jūsų palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams artėjančio 100-mečio proga?
Mano palinkėjimas susijęs su jau minėtomis lietuvių charakterio savybėmis. Aš manau, kad reikia mokėti didžiuotis pasiekimais, mokėti juos parodyti ir mokėti jais džiaugtis. Tai pastūmės dar labiau siekti didesnių bei geresnių rezultatų. Linkiu mokėti džiaugtis ir didžiuotis.
