Organizacija, perėmusi funkciją iš savivaldybės socialinių darbuotojų, keliose Vilniaus seniūnijose prižiūri 200 šeimų. Žvelgdamos į socialinį būstą, oragnizacijos atstovės teigia, kad tai nėra draugiška aplinka jaunam, galimai traumų patyrusiam vaikui.
Gauti šansą normalai gyventi tiesiog nerealu
„SOS vaikų kaimo“ Lietuvoje vadovė Liudovika Pakalkaitė, vedžiodama po socialinį būstą, pasakojo, kad pagalba šeimai gali būti suteikta tik tada, kai yra socialinė rizika.
„Dažnai kyla klausimas, kodėl Lietuvoje tiek daug vaikų be tėvų. Mūsų šalies procentas yra dvigubai didesnis nei visoje Europoje. Čia yra pagrindinis skaičius, visur Europoje yra apie procentą, o mūsų šalyje du.
Bet vienintelė pagalba, kurią gali gauti šeima, yra tik tada, kai ji priklauso socialinės rizikos šeimoms. Tai dabar galvokime: jei aš gyvenu čia, viena, su vaiku, neturiu darbo ir vyro, kokia mano kasdienybė? Mūsų tikslas yra taip pakeisti Lietuvos sistemą, kad jeigu šiame name kas nors gyvena, tai turi gauti pagalbą. Tam, kad vaikas augtų kitaip“, – pasakojo organizacijos direktorė.
Jai pritarė organizacijos Socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovė Rasa Zaidovaitė. Ji pasakojo, kad puolama reaguoti tik įvykus faktui.
„Visa sistema paremta tuo, kad mes laukiame, kol galėsime teikti pagalbą. Tai reiškia, kad vaiką mes padarome lakmuso popierėliu. Ir žiūrime: jei vaikui atsiranda emocinis sutrikimas ar pasikeičia elgesys, pastebimos fizinės žymės, tik tada visi puola reaguoti. Tačiau vaikas jau gyvena tą netinkamą gyvenimą netinkamoje aplinkoje“, – pasakojo R.Zaidovaitė.
„Nėra šansų, kad vaikas augdamas čia turės galimybę normaliai gyventi“, – dar kartą patvirtino L.Pakalkaitė.
Šeimas reikia iškraustyti
Organizacijos vadovė L.Pakalkaitė pasakojo, kad norint keisti situaciją šeimose reikia jas stiprinti. Paklausta, kaip tai padaryti, ji atsakė paprastai. „Reikia juos iškelti iš šio daugiabučio. Žmogui turi pasakyti, kad tai įmanoma, ir jis turi patikėti“, – sunkiausią etapą įvardijo organizacijos vadovė.
Socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovė R.Zaidovaitė pasakojo, kad tokioje aplinkoje gyvenantys asmenys praranda viltį.
„Taip ir susidaro kuriozas, kad valstybiniu lygmeniu mes kaip ir padedame šeimai, suteikiame socialinį būstą, nors apie jo vertinimą net nėra ką sakyti. Mes įspraudžiame šeimą į rėmus ir ji, pragyvenusi tokioje aplinkoje, netenka vilties kabintis į gyvenimą. Pasakoti vaikams apie gražią ateitį šioje aplinkoje praktiškai neįmanoma“, – teigė R.Zaidovaitė.
Specialistė prisiminė atvejus, kai mamoms, patekusioms į šį socialinį būstą, atrodydavo paprasčiau tiesiog atiduoti vaiką į globos namus. „Jos mato tai kaip išeitį“, – liūdną realybę įvardijo pašnekovė.
Moterys teigia, kad norėtų sukurti sistemą, kuri, pastebėjus vieną iš indikatorių, pradėtų veikti. Jei, pavyzdžiui, šeima yra emigrantai ar daugiavaikė, jei jie gyvena socialiniame būste, išsiskyrę, jei vaikas gauna nemokamą maitinimą.
Organizacijos atstovių teigimu, tokiu atveju šeimai turi atsirasti prieinamų specialistų ir paprasčiausių paslaugų paketas. Be to, reikia stebėti, ar šeimoje nėra problemų.
Bando įvilioti į kriminalinius nusikaltimus
Organizacijos atstovės užsiminė ir apie aplinką. Jos direktorė, dairydamasi po prie namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pasakojo, kad probleminėse šeimose augantys vaikai yra lengvas grobis.
„Dieną čia yra viena situacija, o vakare visai kitaip. Čia atsiranda daug įvairių mašinų, kartais ir prabangių. Tai yra bandymas į kriminalinius nusikaltimus įtraukti tuos, kurie šiame bendrabutyje silpnesni. Čia yra getai, išeiti iš jų labai sunku“, – pasakojo L.Pakalkaitė.
Tam pritarė ir R.Zaidovaitė, tokį uždarbį įvardydama kaip paprastus ir lengvus pinigus. „Tie jauni berniukai eina į nusikalstamą pusę, o merginos tampa aukomis. Abiejose situacijose – greiti pinigai“, – pasakojo ji.
Tokių situacijų sprendimas kiekvienai valstybei per metus kainuoja mažiausiai apie procentų bendrojo vidaus produkto.
Organizacijos „SOS vaikų kaimai“ direktorė tikina, kad valstybei vaiko išlaikymas globojant yra 5 kartus brangesnis nei sprendžiant problemas šeimoje.
„Jeigu kalbame apie globą, vienam vaikui išlaikyti reikia mažiausiai 1200 eurų. Mes šeimoms padedame ir pritraukdami kitus specialistus: psichologus, sveikatos įstaigas, kitas institucijas. Tokia pagalba kainuoja apie 200 eurų vienai šeimai“, – kainą įvardijo organizacijos atstovė.
