Nesąmonė? Taip, jei vadovaujiesi sportiniais principais. Bet dabartinei Kūno kultūros ir sporto departamento vadovybei tie principai – nė motais. Jai svarbiausia – kriterijai, pagal kuriuos federacijoms atseikėjami pinigai.
Todėl ir suskirstė E.Urbanavičiaus vadovaujama kontora olimpines sporto šakas į dvi grupes. Strategine pavadintoje pirmojoje – tie, kurie dažnai laimi medalius. Antrojoje – olimpiečiai, liekantys toli nuo pakylos.
O toliau – taškų, kurie įvertinti pinigine išraiška, ekvilibristika.
Tarkime, pirmosios grupės atletas olimpiadoje laimi auksą. Tuomet federacija iškart praturtėja 35 tūkst. eurų. Tačiau jei taip aukštai pakyla antrosios grupės sportininkas, federacijos sąskaita jau pasipildo kone 100 tūkstančių eurų.
Kitaip sakant, sporto finansavimo perversmą surengę valdininkai išrado atbulai važiuojantį dviratį. Juk nuo šiol tiesiog neapsimoka pakliūti į strateginę sporto šakų grupę, jei nori gauti daugiau pinigų. Daug geriau specialiai pralaimėti svarbias varžybas.
Po kelių tokių kartų, žiūrėk, tavo sporto šaka jau bus išbraukta iš mažiausiai pelningos pirmosios grupės, o tada gali rinkti brangesnius taškus ir suformuoti padorų biudžetą. Ir treneriams padorias algas galėsi mokėti, ir medikus pasisamdysi, ir į treniruočių stovyklas nuvažiuosi. Nes dabar net 11 iš 14 strateginėmis pavadintų sporto šakų gavo gerokai mažiau pinigų negu ankstesniais metais.
Paklausite, o kur garbė, kur valstybės vardo garsinimas? Į šį klausimą, matyt, neatsakytų net pats Kūno kultūros ir sporto departamentas, sukurpęs stulbinamą reitingavimo sistemą.
