Pats R.Karbauskis jau iš anksto žadėjo, kad tai bus net plikius pašiaušianti sensacija, taip pat gyrėsi savo sugebėjimu perkąsti bet kokį finansinį riešutą.
O ką išvydome ir išgirdome? Tikrai ne naują vyriausiąjį valstybės kontrolierių, chirurginiu tikslumu atskiriantį grūdus nuo pelų.
Čia nėra datų, čia vienas punktas praleistas, po to įrašytas, čia iš viso daug ko trūksta.
Žodžiu, chaosas, liudijantis, kad iš mūsų greičiausiai juokiamasi. Taip valstiečių vedlys įvertino informaciją, kurią LRT vadovybė jau anksčiau buvo atsiuntusi Seimui.
Buvo paminėta ir konkretesnių dalykų. Tarkime, paskelbtos solidžios sumos, išleistos už renginių transliacijas iš arenų, suabejota procedūromis, kurios buvo taikomos dideliems nacionalinio transliuotojo pirkiniams. Valstiečių lyderis taip pat baisėjosi, kad LRT už vieną dainą atlikėjui moka tūkstantį eurų.
„Kaip tai paaiškinti medikui, mokytojui su jų algomis ar paprastam kaimo žmogui?!“ – retoriškai klausė milijonierius. Ir šiuo klausimu galima apibrėžti išpūstos spaudos konferencijos esmę: tai buvo ir signalas apie sotųjį elitą plačiosioms masėms, kurios dar nenusigręžė nuo valstiečių, neva ginančių vargšus. Trumpai tariant, politikas sėjo socialinę priešpriešą.
Tačiau kažin ar buvo daug tikinčių šiais žodžiais. Tarp tų, kurie nepagyrė R.Karbauskio, buvo net kai kurie jo politiniai bendrakeleiviai. Savo frakcijos seniūną supeikė jau tradiciškai taip besielgiantis P.Urbšys, o Seimo pirmininkas V.Pranckietis savo buvusio studento pasirodymą pavadino pertekliniu.
Užtat opoziciniai konservatoriai kirto tiesiai – nebūdamas specialiosios Seimo tyrimo komisijos narys R.Karbauskis ją politiškai spaudžia ir dar net nepradėjus jai dirbti jau skelbia išvadas, kitaip sakant, bėga prieš traukinį.
Kad ir kaip būtų, jau kitą dieną po R.Karbauskio benefiso į pirmąjį posėdį susirinko ir specialioji parlamentinė komisija, kuri iki birželio turi atsakyti į dvylika Seimo suformuluotų klausimų.
Ieškodama atsakymų į tuos 12 klausimų Seimo vicepirmininko valstiečio A.Nekrošiaus vadovaujama komisija nedelsdama nutarė kreiptis net į 14 įvairių institucijų, kad jos išnarstytų visą LRT veiklą per pastaruosius penkerius metus. Tų institucijų spektras labai platus – nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos iki kelių Seimo komitetų.
Gali būti, kad įsitrauks net pasamdyti tarptautiniai auditoriai, jeigu jų darbą sutiks apmokėti Vyriausybė.
Valstiečių vedlio ginklanešės A.Širinskienės siūlymu nuspręsta kreiptis ir į visuomenę.
Taigi neatmestina, jog tikra informacija apie LRT ūkį bus atmiešta anoniminėmis, kaip pastaruoju metu madinga sakyti, melagingomis žiniomis.
Žinoma, gali būti, kad tos valstybės institucijos, taip pat nacionalinio transliuotojo skaidrumo sąžiningai siekiantys Seimo komisijos nariai, tirdami, kaip LRT panaudoja mokesčių mokėtojų pinigus, išties aptiks spragų ar net nusižengimų.
Neatmestina, kad tiek finansinę LRT veiklą, tiek jos valdymo modelį, netgi pačią atmosferą nacionaliniame transliuotojuje reikia taisyti ir skaidrinti.
Bet ar neatsitiks taip, kad šiuo tyrimu tiesiog bus pasinaudota tik siekiant savo tikslų, politinių dividendų, o paskui pamažu viskas bus nustumta į užmarštį?
Šią savaitę buvo galima prisiminti, kaip panašiai nuogąstauta prieš metus, kai visą šalį sukrėtė vaikžudystė Kėdainių rajone.
Kaltinamieji – mirtinai sumušto keturmečio Mato motina ir patėvis – vis dar teisiami. Tuo metu po šios tragedijos skubiai parengta visos vaikų apsaugos sistemos reforma Seime palaiminta jau pernai rudenį ir turėjo pradėti veikti vasarą.
O kaipgi – juk didžiulio rezonanso išgąsdinti politikai bei valdininkai, nuo žemiausių iki aukščiausių, šoko įrodinėti, kad dabar jie jau tikrai imsis spręsti smurto prieš vaikus ir smurto šeimose problemą.
Negalima sakyti, kad mažai padaryta. Įstatymais uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, padidintas jų apsaugos sistemoje dirbančiųjų skaičius, pati sistema dar labiau priartinta prie vaiko – vaiko teisių apsaugos specialistai ir psichologai privalės dalyvauti jau pirmosiose galimo smurto prieš vaiką tyrimo stadijose.
Tačiau prieš kelias dienas tie patys specialistai skundėsi, jog vis dėlto gerokai trūksta žmonių, pirmiausia, vaikų psichologų, kad ta sistema iš tiesų pradėtų deramai funkcionuoti jau nuo liepos pradžios.
Pečiais traukė ir policijos pareigūnai, kuriems bus privalu žaibiškai reaguoti į signalą dėl smurto. Be to, girdėti kaltinimų, jog valstybė apskritai neturi aiškaus plano, kaip ši sistema turi veikti.
Ironiška, bet tie valdininkai ir pareigūnai, kurie žinojo apie smurtą prieš keturmetį Matą, bet neužkirto kelio jo žūčiai, iki šiol iš esmės nesulaukė griežtesnių nuobaudų.
Dar viena problema, kurią išryškino ir nekalto mažamečio žūtis, – kiek pati visuomenė jautriai ir pilietiškai, o ne vien iš nepatikrintų nuogirdų reaguoja į smurto prieš vaikus požymius ir ar ji per šiuos metus labiau subrendo?
Ne vienas atvejis rodo, kad rinkėjai šia linkme judėjo lėčiau negu politikai, skubiai spaudę Seime mygtukus už įstatymų pakeitimus.
Apžvalgininkas
