Žodis – 1918 metų vasario 16-osios Aktas – nebūtų galėjęs virsti kūnu – valstybe – jei nebūtų buvę savanorių, kurie tapo Lietuvos kariuomenės pamatu. Būtent jų atsidavimas ir kova padėjo pagrindus mūsų valstybei. Degdamas žvakutę ant savanorio kapo, degi ugnį savo širdyje, save įkvėpdamas didiems darbams.
Vienas iš idėjos autorių Mečys Laurinkus teigė, kad už nepriklausomybę kovoję savanoriai yra nepamirštama valstybės atkūrimo dalis.
„Juk nuo 1919 metų registravosi žmonės ir dalyvavo kovose už Nepriklausomybę. Man atrodo, kad tai yra vienas ryškiausių pavyzdžių nacionalinės savimonės, patriotizmo formavimosi pradžia. Ir dar tokioje zonoje, kuri liečia jaunus žmones. Jie jautė pareigą atsiliepti į kvietimą tarnauti kariuomenėje ir ją kurti.
Praktiškai taip ir buvo daroma. Juk reikia tam motyvacijos, čia juk ne eiti nuotykių ieškoti. Čia reikėjo turėti tvirtą vertybinį pagrindą. Manau, kad tai buvo didelis postūmis pačiai bendruomenei“, – idėjos gimimą pasakojo M.Laurinkus.
„1918 metų savanoriai yra tikras patriotizmo lopšys“, – teigė M.Laurinkus, vienas iš idėjos autorių.
Tam pritarė ir Artūras Zuokas. Jis teigė, kad minint šimtmetį svarbu prisiminti ir šiuos žmones.
„Šis projektas yra inicijuotas grupės žmonių, kurie supranta žodžio atminimas ir pagarba vertę. Mes matome, kad šiandieninėje, valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo programoje dominuoja labai daug įvairių koncertų, patriotinių temų, kas yra gerai ir gražu.
Bet vis dėl to aš visada prisimenu vieną žydų posakį. Jis sako, kad karštą vasaros dieną geriame vandenį iš šulinio, visą laiką mintyse padėkojame tiems, kurie jį iškasė. Ir šitame posakyje yra labai gili išmintis. Nes grėsmių ir šiandien matome aplinkui mus. Ir jeigu mes nepagerbiame tų, kurie pasiaukojo dėl to, kad šiandien galime gyventi taip, kaip gyvename, mes demotyvuojame ir tuos, kuriems šiandien, neduok dieve, iškiltų situacija ir reikėtų taip pat didvyriškai pasielgti ir pasiaukoti dėl savo valstybės, laisvės ir artimųjų“, – sakė jis.
„Šio projekto esmė ir yra, kad mes surastume ir pagerbtume tų savanorių, kurie 1918 -1920 metais gynė Lietuvos Nepriklausomybę labai sunkiomis sąlygomis“, – pasakojo A.Zuokas.
Prisiminti savanorius ir pagerbti jų atminimą – tai visuomeninė iniciatyva, kuria siekiama geresnio savo krašto istorijos pažinimo ir supratimo. Tai gali tapti bendra atminties akcija, kuri būtų tęstinė. Ne tik ant savanorių kapų uždegamos žvakutės, bet ir ant partizanų.
Pagal dabar turimus duomenis, Lietuvoje yra 187 kapinės, kuriose palaidoti savanoriai.
Akcijos organizatoriai, vasario 16 dieną, 12.00 – 12.30 val., būtent tuo metu turėjo jau būti pasirašytas ir Nepriklausomybės aktas, kviečiami piliečiai uždegti žvakutes ant savanorių kapų.
Prie akcijos ypatingai kviečiami prisidėti mokyklos, vietos bendruomenės, įvairios organizacijos.
