Sumanė kurtis draustinyje
Prieš kelerius metus PRP specialistams kilo įtarimų, kad žemės sklypą pajūryje įsigijusi įmonė „Bostora“ neteisėtai pasistatė naują namą Šaipių draustinio teritorijoje, kur tyvuliuoja dar nuo ledynmečio laikų išlikęs unikalus Plocio (vadinamasis Plazės) ežerėlis.
Išlikusioje XX amžiaus pradžios kartografinėje medžiagoje jokių sodybų šioje vietoje nepažymėta, todėl „Bostora“ kreipėsi į archeologų paslaugas teikiančią įmonę „Statybų archeologija“, kad ji nustatytų, ar čia kada nors buvo gyvenamosios ar ūkinės paskirties namų.
Laukuose atradę akmenų, molinių šukių archeologai nusprendė, kad Šaipiuose anksčiau gyventa žmonių, netgi išliko kažkokių statinių liekanų. Palankių tyrimo išvadų paakinta „Bostora“ kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl senosios sodybvietės buvimo fakto nustatymo.
Gavę statybos leidimą naujakuriai valstybės saugomoje teritorijoje įgytame žemės sklype susirentė namą, nutiesė privažiavimo keliuką.
Parke vis daugiau naujakurių
Neseniai dar dvi žemes Pajūrio regioniniame parke įsigijusios klaipėdietės Aldona Skyrienė ir Aleksandra Visockaja-Sadovskienė panoro išsiaiškinti, ar jų sklypuose anksčiau nebuvo kokių nors senų statinių.
Jų neatrasta istoriniuose Klaipėdos krašto žemėlapiuose, nors ten pedantiškai pažymėti visi kadaise Vokietijai priklausiusios pajūrio teritorijos nuo Nemirsetos iki Melnragės, statiniai.
Užsakytus tyrimus atlikusiai įmonei „Statybų archeologija“ kartografijos neužteko - archeologai parke vėl kasinėjo žemes, aptiktas molio šukes, akmenis jie įvardijo kaip čia kadaise buvusių senų sodybų liekanos.
PRP direkcija bando užkirsti kelią abejotinoms statyboms, tačiau žemės sklypų savininkai mojuoja archeologinių tyrimų išvadomis.
„Bostora“ tvirtina įstatymų nepažeidusi - Šaipiuose esą būta kažkokios sunykusios sodybos, kuri tik atkurta. Bet galėjo būti ir kitaip.
Tyrėjų veikla - lyg pogrindyje
Valstybės saugomose teritorijose statyti naujus namus leidžiama tik tuomet, kai žemės sklypų savininkai įrodo, kad ten anksčiau stovėjo sodybos.
Pajūrio regioninio parko direktoriui D.Niciui patikimiausias buvusių statinių įrodymas – pamatų, konstrukcijų liekanos, senoji kartografinė medžiaga, archyvų dokumentai, kuriuose viskas užfiksuota.
„Archeologai apie savo darbus mūsų neinformuoja, nematome, kur jie darbuojasi, kokius radinius išgvelbia iš perkasų. Tik jie patys žino, ką atranda“, – įslaptinta tyrėjų veikla stebėjosi PRP vadovas.
„Statybų archeologijos“ surinkti duomenys aplinkosaugininkams sukėlė įtarimų, kad gali būti klastojami statyboms draustinyje reikalingi dokumentai.
Susirūpinusi dėl senų sodybviečių pėdsakų nustatymo regioninio parko direkcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją (MAK), kad ji įvertinti archeologų išvadas.
Teismams bruka klastotes ?
Komisija konstatavo, jog pagrindinė archeologų išvada dėl vienos Šaipių draustinyje jau iškilusio namo gali būti sąmoningas kartografinių duomenų falsifikavimas siekiant įteisinti naujų namų statybas ten, kur jokių senų sodybų niekada nebuvo.
Suabejoję ir kitų žemės sklypų tyrimo išvadomis MAK specialistai neatmeta, jog naudojama ta pati valstybės įstaigų mulkinimo schema: kurpiamos, o po to teismams pateikiamos melagingos žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos dėl iš piršto laužtų istorinių faktų nustatymo ir pripažinimo.
Kultūros paveldo departamentas PRP direkciją informavo dėl galimo archeologinių tyrimų dokumentų, duomenų klastojimų, neadekvataus žvalgomųjų rezultatų Šaipių draustinyje interpretavimo, pastebėtų klastočių 2011-2017 metais.
Keisti reglamentai glumina
„Todėl ir prašome teisiškai įvertinti draustinyje sklypus įgijusių asmenų užmojus atkurti čia neva buvusias sodybas. Mums kilo rimtų įtarimų, kad namai dygsta ten, kur jų niekada nebuvo pasiremiant galimai suklastotomis išvadomis“, - kalbėjo D.Nicius.
Statant namus kitose vietovėse vadovaujamasi bendraisiais teritorijų planavimo ir tvarkymo dokumentais, tuo tarpu valstybės saugomose teritorijose, pasirodo, galima kurtis chaotiškai - gavus leidimus statyti privačius namus niekur nepažymėtose vietose.
Aplinkosaugininkai stebisi Lietuvoje susiformavusia teisinė bazė, kai rasta neolito laikų šukė, į laukus iš kitų vietovių atboginti apsamanoję akmenys, plytgaliai, bet koks statybų laužas gali tapti dingstimi atkurti nebūtas sodybas.
Užtenka atrasti molio šukę
„Statybų archeologijos“ vadovas Donatas Zubrickas pripažino, jog tiriant ir nustatant buvusių sodybų Pajūrio regioniniame parke vietas klaidų neišvengta, tačiau kaltinimus dėl sąmoningo oficialių duomenų ir dokumentų klastojimo kategoriškai atmetė.
„Namai dygsta ten, kur jų galbūt anksčiau nebuvo nė kvapo – tereikia draustinyje atrasti senos puodynės šukę“, - netobula valstybės saugomų teritorijų planavimo tvarka piktinasi D.Nicius.
Nustačius, kad Šaipių naujakuriai naudojosi pačių užsakytais suklastotais žvalgųjų archeologinių tyrimų duomenimis, tektų koreguoti ankstesnius sprendimus dėl vadinamųjų senų sodybviečių įteisinimo ir jų atstatymo.
Gyventojų turtui iškiltų grėsmė - regioniniame parke nelegaliais pripažintus statinius tektų nugriauti kaip skandalingąjį žuvų restoraną Kuršių nerijoje
