Miesto valdžia tikėjosi Soboru vadinamos bažnyčios fasadą atnaujinti tuo pačiu metu, kai buvo rekonstruojama Nepriklausomybės aikštė ir Laisvės alėjos atkarpa iki A.Mickevičiaus gatvės.
Vis dėlto pastarąjį projektą pavyko pradėti anksčiau. Nepaisant aplinkybės, kad Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukcija užtruko neįtikėtinai ilgai, darbai oficialiai dar nėra užbaigti.
Kauno savivaldybė yra paskelbusi konkursą atlikti tolesnių etapų darbus, tačiau procedūros užsitęsė ir nugalėtojas gali būti paskelbtas tik vasario mėnesį.
Blokus pažadėjo nukelti
Tuo metu kauniečiai stebisi, kodėl Nepriklausomybės aikštės prieigose lig šiol guli masyvūs gelžbetonio blokai, kurie nepuošia miesto.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad tai laikina priemonė siekiant neleisti automobiliams įvažiuoti į Nepriklausomybės aikštę. Ji skirta pėstiesiems.
„Svarstomi keli variantai, kokius užtvarus pritaikyti šioje vietoje, ir sprendimai bus priimti per porą artimiausių mėnesių“, – kalbėjo A.Pakalniškis. Tai galėtų būti dideli gėlių vazonai, o galbūt į žemę sulendantys stulpeliai.
Savivaldybės atstovas priminė, kad Nepriklausomybės aikštės atnaujinimo darbai lig šiol oficialiai neužbaigti – rangovui teks ištaisyti kai kuriuos pastebėtus trūkumus.
Naujų užtvarų automobiliams įrengimas bus vienas paskutinių projekto akordų.
Rikiuoja būsimus darbus
Maldos namų rekonstrukcija besirūpinančios viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė tikino, kad gavus finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) fondo nebeliko abejonių, kad pastatą pavyks atnaujinti.
ES fondas skyrė 1,02 mln. eurų, dar 260 tūkst. eurų sutiko pridėti Kauno savivaldybė.
Netrukus bus skelbiamas rangovo konkursas, o geriausią pasiūlymą tikimasi išrinkti ir sutartį pasirašyti maždaug birželio mėnesį.
„Norėtume, kad iškart prasidėtų darbai“, – kalbėjo R.Bagdonienė.
Didžiausia galima darbų trukmė yra 26 mėnesiai, todėl tikimasi juos užbaigti iki 2020-ųjų vidurio.
Daugiausia dėmesio bus skiriama išorės sienoms, kurių būklė itin prasta. Numatyta sutvirtinti akmeninius laiptus, taip pat įrengti prieigą neįgaliesiems.
Statinio vidus buvo atnaujintas daugiau kaip prieš du dešimtmečius ir neblogai išsilaikė. Šiame etape vidaus erdvių remontuoti nenumatoma, tačiau planuojama įrengti nedidelę pažintinę ekspoziciją.
Reikėtų pasirūpinti ir stogu
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas įsitikinęs, kad Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta tvirtai ir tikrai nesugrius, tačiau sienas atnaujinti būtina.
„Pastatas gerai matyti iš visų Kauno centro taškų, todėl jis turėtų atrodyti patraukliai“, – kalbėjo savivaldybės atstovas. S.Rimo žiniomis, pastato sienos bus nudažytos labai panašia spalva, kokia buvo anksčiau.
„Ryškiomis ar neįprastomis spalvomis tikrai negąsdinsime žmonių“, – šypsojosi S.Rimas. Pasak jo, numatyta atnaujinti lietaus nuvedimo sistemą, įrengti patikimą hidroizoliaciją.
XIX amžiaus pabaigoje iškilęs statinys buvo Kauno tvirtovės dalis, todėl statybininkai pasistengė, kad jis būtų panašus į nedidelę tvirtovę.
Paveldo specialistas labai norėtų, kad tuo pačiu metu būtų atnaujintas ir bažnyčios stogas. Kai kuriose jo vietose danga yra praradusi sandarumą, drėgmė paveikė visą konstrukciją.
Lėšų stogui remontuoti tikimasi gauti iš Kultūros paveldo departamento, o sprendimo sulaukti – maždaug per mėnesį.
Minčių griauti statinį jau niekam nebekyla
Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia pradėta statyti 1891 metų birželio 29 dieną ir baigta 1895-aisiais.
Iš pradžių tai buvo stačiatikių šventovė, tačiau 1919 metais Soboras pripažintas valstybės nuosavybe ir perduotas Kauno karinei įgulai, jam suteiktas Šv.arkangelo Mykolo vardas.
Prieškario metais labai rimtai svarstyta galimybė pastatą nugriauti, nes jis siejosi su carine Rusija ir išvis esą netiko šioje miesto vietoje.
Nepaisant didelės priešpriešos, sveikas protas nugalėjo ir pastatas liko stovėti. 1962 metais bažnyčia buvo uždaryta, o statinys tapo Dailės muziejaus padaliniu. Atkūrus nepriklausomybę 1991 metų kovo 28 dieną Kauno taryba grąžino bažnyčią Kauno arkivyskupijos kurijai.
Joje yra tarnavęs vienas įsimintiniausių pastarųjų dešimtmečių dvasininkų – kunigas, poetas ir kolekcininkas Ričardas Mikutavičius, tapęs nusikaltėlių gaujos auka.
1993–1997 metais bažnyčia buvo renovuojama, 1996-aisiais paskirta Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos reikmėms ir tapo Kauno Įgulos bažnyčia.
