Prieš metus driokstelėjo žinia: tam, kuris suras Vasario 16-osios Aktą ir grąžins jį Lietuvai, bus išmokėtas milijonas eurų.
Sužinojus, kas šios iniciatyvos autorius, ne vienam iš nuostabos atvipo žandikaulis. Tai – vienas turtingiausių šalies verslininkų D.Mockus, kurio pavardė pastaruoju metu dažnai linksniuojama garsiajame galimos politinės korupcijos skandale.
„Mockus sumanė pažaisti istoriją“, – tyliai kikeno vieni. „Plaunasi mundurą“, – piktinosi kiti.
Ir iš tiesų pakrypus kalbai apie nepriklausomos valstybės atkūrimą neretai sušmėžuoja D.Mockaus pavardė – netgi garsiojoje galimos politinės korupcijos byloje minimas paminklas Jonui Basanavičiui, kurį esą norėjo statyti „MG Baltic“. Kodėl tokie keisti sutapimai?
To nusprendžiau paklausti paties D.Mockaus, kuris sumanė dar vieną su istorijos tyrinėjimu susijusį projektą, – už Vasario 16-osios Aktą žadėtą, bet nesumokėtą milijoną eurų skirti mokslininkams.
– Yra toks posakis, jums, kaip verslininkui, net neabejoju, puikiai žinomas, nes versle turi ypatingą reikšmę: „Nežadėk, jei negalėsi ištesėti.“
Metai praėjo po jūsų pažado, kad žmogus, kuris suras Vasario 16-osios Aktą, bus apdovanotas milijonu eurų. Profesorius L.Mažylis buvo tas žmogus.
Gal tai nebuvo tas dokumentas, kurį jūs turėjote omenyje skelbdami apie premiją? Bet argi profesorius tikrai nebuvo vertas milijono? Kodėl pinigai iki šiol neišmokėti? – paklausiau D.Mockaus.
– Pati iniciatyva kilo gerokai anksčiau, nei buvo surastas dokumentas.
Pradėdami šį projektą mes surašėme, koks jo tikslas, – surasti originalų dokumentą, pristatyti į Lietuvą ir Lietuvai jį padovanoti. Už tai mes mokame milijoną eurų.
Viena esminių neįvykdytų sąlygų – dokumentas nėra grąžintas Lietuvai.
Tos aplinkybės buvo gana aiškiai aprašytos: 4 punktai, dėl ko išmokama premija, ir 4 punktai, kokiais atvejais neišmokama.
Šiuo atveju mūsų projekte esminis dalykas buvo tai, kad turime aiškiai apsibrėžti, kas yra pagrindinis tikslas ir ką darysime, jei tikslo nepasieksime.
– Jūs jau sugalvojote, ką darysite, – atsiras fondas.
Paaiškinkite, kam tas fondas, ir paneikite nuomones žmonių, kurie sakys, kad jūs gudriai išsisukote nuo pažado sumokėti milijoną eurų vienam asmeniui.
– Tai nebuvo pažadas išmokėti vienam žmogui milijoną. Buvo pažadas išmokėti sumą už Lietuvai grąžintą dokumentą.
Jeigu sąlyga neįvykdyta, tuos pinigus skiriame istorijos tyrimams.
– Kaip tai atrodys?
– Įsteigtas Vasario 16-osios fondas, kuris toliau ieškos istorinių artefaktų, to paties dokumento. Bet jeigu jo ir nerasime, už tuos pinigus bus padaryta daug kitų prasmingų darbų.
– Vadinasi, į fondo pinigus galės pretenduoti ne vienas ir ne du žmonės?
– Taip. Mūsų iniciatyva, kuri prasidėjo pernai Vasario 16-ąją, baigsis šių metų Vasario 16-ąją.
Jeigu per tą laiką dokumentas nebus pristatytas į Lietuvą, pažadėta suma pereis į fondą ir pinigus skirstys fondo taryba.
– Kaip tai atrodys? Reikės pildyti paraišką, kad vykdai mokslinį tyrimą, pavyzdžiui, tyrinėji archyvą, ko nors ieškai? Pagal ką atsirinksite, ką remiate ir ko neremiate?
– Tai apibrėžia fondo įstatai ir žmonės, kurie ten dirba.
Kokie projektai remiami, kokie neremiami, kokie kriterijai – viskas bus aiškiai aprašyta. Tikiuosi, kad fondas veiks ne vienus metus, nes suma nemaža.
– Vis dėlto norėtųsi grįžti prie istorijos su profesoriumi L.Mažyliu. Per tuos metus jūs su juo bendravote?
– Mes paskelbėme iniciatyvą, ir žmogus gali kreiptis.
Pagal mūsų sąlygas jis neturi kaip pretenduoti į premiją, nes aiškiai parašyta, kada ji išmokama, kada ne. Jis nesikreipė.
– Jūs ir nesiūlėte?
– Kam mes siūlysime? Juk jis žino, kas paskelbė apie premijos išmokėjimą ir kokiomis sąlygomis. Žmonės raštingi.
– Jūs lyg ir teisūs, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustatėte. Bet ir profesorius L.Mažylis – ne koks Pilypas iš kanapių, atėjęs su padirbtu popieriuku.
Ar, jūsų manymu, dabartinė situacija teisingiausia?
– Taip.
– Pasakykite, kam jums viso to reikia? Iš pradžių – pažadas už Vasario 16-osios Akto radimą sumokėti milijoną eurų, dabar – fondas istoriniams tyrimams?
– Prieš 100 metų atkurta valstybė gyveno taip, kaip buvo atkurta, pusę to laiko.
Turbūt neatsitiktinai. Laisvė yra brangus dalykas, mūsų atveju – net labai prabangus.
Sukurta ar atkurta valstybė tik pusę amžiaus gyveno laisva, aš tą faktą labai vertinu ir, manau, daug kas visuomenėje vertina.
Paminėti šią datą, atkreipti dėmesį, sugrąžinti į Lietuvą jos gimimo dokumentus ir buvo pagrindinis tikslas.
– Jūs norite remti tyrimus. Kam? Neturite, kur pinigų dėti?
– Tai yra mano duoklė laisvai, nepriklausomai šaliai, kuri galbūt nepakankamai skiria tam lėšų ar negali skirti.
Vertindami santvarką, nepriklausomybę mes remiame tyrimus, kad būtų patvirtinti istoriniai artefaktai, kad nesame atsitiktiniai.
Kai kurie kaimynai teigia, kad tai pseudobuferinės valstybės, abejoja, ar jos turi teisę egzistuoti, nes dirbtinai susikūrė.
Tai ištisai girdime. Informaciniame kare girdime, kad tuoj visi išsivažinėsime, nes neturime teisės patys kurti savo ateities ir geriau tualetus kur nors šveisti.
Mes manome, kad laisvi ir orūs žmonės turi pasitikėti savimi, todėl istoriniams tyrinėjimams, savigarbai ugdyti mes tuos pinigus ir skiriame.
– O kam jums to reikia pačiam, kaip žmogui? Ar istorinės asmenybės yra jūsų aistra?
– Taip, tai mano aistra, hobis. Istorija yra pasakojimai apie tai, kaip žmonės gyveno, ir iš to visi privalo mokytis.
Praeityje buvo klaidų, dabar daroma klaidų – būtų gerai sumažinti klaidų skaičių ateityje.
Istorija yra universalus mokslas apie žmonių gyvenimą. Tai mano aistros subjektas, tai susiję su visų mūsų gyvenimu, dėl to mes čia investuojame.
– Yra teigiančių, kad jūsų iniciatyva dėl Vasario 16-osios Akto ir premijos jį suradusiam žmogui buvo bandymas išsiplauti mundurą politinės korupcijos skandale. Ką galite apie tai pasakyti?
– Vadinamasis išsiplovimas daromas teisme, bet gyvenimas nesustoja. Šimtmetis ateina vieną kartą, o mes darome akciją, skirtą šimtmečiui.
Skandalas, daugiau ar mažiau palankios aplinkybės – mes į tai mažai žiūrime.
Gyvenimas eina savo ruožtu. Mes darome savo darbus, turime savo programas.
Teismas yra teismas, vienas ar kitas įvykis turi savo eigą, bet gyvenimas nesustoja, jis nesusifokusuoja į vieną aspektą ar problemą. Mes gyvename žiūrėdami į priekį.
Visą išskirtinį pokalbį su verslininku D.Mockumi žiūrėkite šiandien 21 val. 30 min. laidoje „Gyvenimo būdas“ per „Lietuvos ryto“ TV.
Galutinis tikslas – grąžinti dokumentą Lietuvai
Koncernas „MG Baltic“ milijoną eurų skyrė Vasario 16-osios fondui.
Fondo taryba vertins gautas paraiškas ir pinigus skirs istoriniams tyrimams, ekspedicijoms, stipendijoms, svarbiems istoriniams artefaktams įsigyti.
Galutinis tikslas – sugrąžinti Vasario 16-osios Aktą Lietuvai.
Fondo tarybos pirmininkas – Lietuvos istorijos instituto direktorius R.Miknys, pavaduotojas – kolekcininkas, visuomenininkas V.Bubnys.
Į fondo tarybą taip pat įtraukti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas akademikas R.Petrauskas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J.Vaičenonis, Klaipėdos universiteto profesorius V.Vaitkevičius, knygyno „Sofoklis“ steigėjas, knygų autorius I.Staškevičius, prodiuseris L.Šeškus, „Bridge Capital“ konsultacinės organizacijos vadovaujantis partneris J.Tamulis.
Fondo steigėjas „MG Baltic“ jau pasirašė pirmąsias paramos sutartis – po 100 tūkst. eurų skirta Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Fondo taryba gautas paraiškas dėl finansavimo svarstys kartą per tris mėnesius.
