„Jeigu mes vienas kitą palaikysime, matysime tą saulę, kurį ant kiekvieno medžio yra, dirbsime vieningai, neabejoju, kad kitą šimtmetį Lietuva bus geriausias kraštas Europoje ir vienas geriausių pasaulyje“, - sakė trečiadienį 50-metį švenčiantis A.Zuokas.
– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Gimiau Kaune. Gyvenome su tėvais Vilijampolėje, bendrabutyje. Šiaip, sakyčiau, kad esu bendrabučio vaikas. Vėliau iš Kauno išsikraustėme į Panevėžiuką, ten buvau krikštytas medinėje bažnyčioje.
Vėliau tėvai ieškojo darbų, išsikraustėme į Pasvalį, kur gyvenome bendrabutyje. Iki šiol prisimenu priešais buvusį didžiulį medelyną, labai daug obelų su obuoliais. Neseniai buvau ten nuvykęs, bet, deja, obelų ten nebėra.
Ir, aišku, Anykščiai. Ten pradėjau lankyti mokyklą. Iš Anykščių mano prisiminimai gražiausi. Vėliau sekė Jonava, o po jos – Vilnius. Tėvai buvo tokie klajokliai, vis ieškojo darbo, kuris suteiktų stogą virš galvos – ar bendrabutyje, ar bute. Tėvas dirbo statybose, todėl ir važinėdavome po visą Lietuvą. Dėl to teko daug kur gyventi ir daug kur mokytis.
– Koks jūsų ryškiausias, maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Anykščiai. Juos labai gerai prisimenu, tai mano vaikystės miestas. Labiausiai prisimenu žvejybą Šventojoje, kada pirmą kartą pagavau didžiulį ešerį ir buvo jis labai skanus.
Taip pat teko nuo pat vaikystės jodinėti arkliais. Tėvas dirbo kolūkyje ir man tekdavo vakarais arklius nuvesti į ganyklą. Prisimenu nutikimą, kai mane arklys numetė jojant į ganyklą.
Jis šoko per griovį, nes buvo išspjovęs apynasrį ir aš per jo galvą nukritau. Guliu po arklio kojomis, laikausi už to pavadžio ir žiūriu jam į akis, būtent tas žirgo akis prisimenu iki šiol. Jis nejudėjo, atrodė lyg jaustųsi kaltas, o akys sakė: „Stokis, kelkis, vesk.“ Atsikėliau ir nuvedžiau jį į ganyklą.
– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Kūčių vakarienė man yra gražiausias metų įvykis, gražiausia šventė.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Lietuvoje yra daugybė gražių vietų. Neabejotinai man patinka Šventosios upė ir Anykščiai. Labai graži Lietuvos vieta, aišku, yra Kuršių Nerija, Kuršių marios, Nemuno delta, kur tekę nemažai plaukioti.
Be abejo, labai graži vieta yra Aukštaitijos parkas, Trakai, jų apylinkės. Tikrai daug gražių vietų Lietuvoje.
– Geriausias Lietuvos miestas yra...
– Vilnius, Vilnius ir dar kartą Vilnius. Nors turiu pasakyti, kad Kaunas tikrai yra mano gyvenime svarbus ir geras miestas. Buvo laikas, kai Kaunas buvo mano pagrindiniu miestu. Bet vis dėlto – Vilnius, Kaunas ir mano mieli Anykščiai.
– Koks jūsų mėgstamiausias Lietuvos istorinis veikėjas?
– Didysis kunigaikštis Gediminas. Protingas buvo vyras. Tai buvo iškilus valdovas, toli mąstantis, atviras. Skaitant jo laiškus Europai, kalba yra tokio diplomatinio lygio, kad, manau, daug kas ir šiandien galėtų pasimokyti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kaip reikia bendrauti ir kokia gali būti diplomatijos galia.
– Su kokia Lietuvos asmenybė norėtumėte papietauti?
– Daug su kuo teko bendrauti ir pietauti. O norėčiau papietauti su Algirdu Brazausku. Klausčiau, kaip jam atrodo Lietuva. Teko su juo nemažai dirbti tuo metu, kai buvau Vilniaus vadovu. Mūsų bendravimas buvo grynai darbinis ir niekada neteko su juo kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi tiesiog kaip žmogus.
Kalbėtume apie tai, kaip jis mato Lietuvą, kas gerai, kas negerai. Ir, žinoma, apie jo praeitį, tuos sunkesnius laikus.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Grupė „Antis“. Atgimimo laikotarpiu šios grupės muzika skatino kažką keisti Lietuvoje, pasaulyje. Ji man buvo labai svarbi. Viena iš jų dainų yra, sakyčiau, mano gyvenimo tam tikras moto: „Aš gyvenu iliuzijų pasaulyje, kur ant kiekvieno medžio – saulė.“ Tai yra himnas optimizmui.
Aišku, patinka ir daugiau lietuviškų grupių: „Hiperbolė“, labai vertinu Jazzu dainas. Turime tikrai geros muzikos.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Labai vertinu lietuviškus maisto produktus, daug kas, ypač mažųjų ūkininkų gamybos, yra labai geros kokybės. Jei ateinu į parduotuvę, būtinai nusiperku duonos, pieno, sviesto, o glaistyti šokoladu sūreliai yra geriausia, ką turi Lietuva. Ir, aišku, grietinė.
– O koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Bulviniai blynai, cepelinai – ir su varške, ir su mėsa, duona, aišku, lašinukai, raugintas agurkėlis... Ai, klausykit, valgyti užsinorėjau! (juokiasi) Ir, žinoma, mūsų rūgpienis ir šaltibarščiai yra pasaulinio lygio šedevrai.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums yra gražiausi?
– Santara, ačiū, lietus, vėjas ir bepasikiškiakopūsteliaudamas. Paskutinį užsieniečiams užrašau ir sakau, kad tai yra lietuviškas žodis ir prašiau pabandyti ištarti. Buvo juokinga.
– Kokia lietuviška patarlė ar pasakymas jums patinka labiausiai?
– Neperšokęs griovio nesakyk „op“!
– Kokie trys lietuviams labiausiai būdingi charakterio bruožai?
– 2004-aisiais, kai mes tapome Europos Sąjungos nariais, tuo metu daugelis užsienio žurnalistų klausė, kaip Europos žmonėms pristatyti labai trumpai pristatyti, kas tie lietuviai. Aš visada sakydavau, kad mes esame, kaip vokiečiai, bet itališko stiliaus. Mes galime daug, gerai, kruopščiai dirbti, bet mokame ir džiaugtis gyvenimu, kaip italai.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...?
– Tai yra mano žemė, mano uostas, mano šalis, kurioje gimiau aš, mano vaikai. Kas gali būti geriau?
– Ko palinkėtumėte Lietuvai šimtmečio proga?
– Jau minėtos santaros, sutarimo, vienas kito palaikymo, nevažiuoti vienas ant kito, nežeminti vienam kito. Jeigu mes vienas kitą palaikysime, matysime tą saulę, kurį ant kiekvieno medžio yra, dirbsime vieningai, neabejoju, kad kitą šimtmetį Lietuva bus geriausias kraštas Europoje ir vienas geriausių pasaulyje.
