Siekė Valdovų rūmų atstatymo
1993 m. vasario 25 d. išrinktasis prezidentas A.M. Brazauskas prisiekė valstybei ir pradėjo eiti pareigas. Tą kartą rinkimuose už prezidentą balsavo daugiau nei 1,2 mln. Lietuvos gyventojų.
Simboliška, kad inauguracijos minėjimo iškilmės surengtos būtent Valdovų rūmuose, kurių atstatymo idėją nuo pat 1987 m., kai buvo pradėti buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos tyrinėjimai, itin rėmė prezidentas. 2006-aisiais, jau pasitraukęs iš aktyvaus politinio gyvenimo A.M.Brazauskas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininku.
Nors pats Valdovų rūmų atstatymo projektas dėl išaugusios sąmatos (projekto vertė siekė 337 mln. litų) sulaukė nemažai kritikos, 2009-aisiais, Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga ir Lietuvos valstybės 756-ąjį gimtadienį (per Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) šie rūmai buvo simboliškai atverti.
Pagerbė 500 svečių
Į iškilmingą inauguracijos minėjimą Valdovų rūmuose susirinko daugiau nei penki šimtai kviestinių svečių, tarp jų – Anapilin išėjusio prezidento artimieji, šeimos nariai ir buvę bendražygiai.
Į vakaro svečius kreipęsis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad ilgai galvojo, kokiu prisiminimu galėtų pasidalinti apie prezidentą ir papasakojo apie istoriją, nutikusią prieš maždaug penkiolika metų, kuomet A.M. Brazauskas dalyvavo viename partijos jaunimui skirtame renginyje.
„Baigdamas kalbą prezidentas sakė, kad „jauni žmonės, ateis laikas, jūs pakeisite mane“. Tą kartą jis kreipėsi į Viliją Blinkevičiūtę, Juozą Oleką, o mes galvojome, kad čia mes tie jauni žmonės... Lyderystė yra tai ne kai, kai tu pats galvoji, kad gali, bet kai kiti galvoja, kad tu gali.
A.M.Brazauskas buvo tas prezidentas, kuriuo Lietuva tikėjo labiausiai“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad politiniai oponentai vis dar bando išplėšti prezidentą iš jo laikmečio. „Tuo laiku prezidentas buvo tas, į kurį visuomenė galėjo atsiremti ir rėmėsi“, – kalbėjo G.Paluckas.
Partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas moderavo iškilmių proga surengtą konferenciją, kurioje pranešimus skaitė LSDP garbės narys Justas Vincas Paleckis, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius bei naujos knygos „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ vienas iš autorių humanitarinių mokslų daktaras, istorikas docentas Mindaugas Tamošaitis.
Svečiams buvo parodytas režisieriaus Sauliaus Vosyliaus trumpametražis filmas apie prezidentą A. M. Brazauską „Žingsnis po žingsnio“, skambėjo tenoro Paulius Bagdonavičius bei pianistės Gražinos Zalatorienės atliekami muzikos kūriniai.
A.Vinkus apie A.M.Brazauską: „Tai buvo kompromiso žmogus“
„Tauta, kuri moka ne stumti į infarktą ir priešklaikinį insultą, neklijuoja, etikečių, tokia tauta suklestės“, – taip auditoriją kreipėsi Antanas Vinkus.
Sakydamas kalbą politikas ironizavo, kad prieš auditoriją stovi kaip „nepartinis“. Savo kalboje A.Vinkus kreipėsi į Anapilin išėjusį A.M.Brazauską ir priminė indų išmintį „neapkęsk nuodėmės, bet mylėk nusidėjėlį“.
A.Vinkus pasidalijo prisiminimais apie tai, kaip prezidentas įveikdavo iššūkius ir priminė, kad prezidentas turėjo drąsos stovėti, kai kiti atsitraukė ar pasidavė baimei bei turėjo drąsos prabilti apie savo nuodėmes.
„Žmonijos priešas ne mikrobai, o žmogaus tuštybė, arogancija, noras kritikuoti, pasirodyti geresniam prieš kitus“, – anuomet prezidento išsakytą požiūrį prisiminė A.Vinkus. „Algirdai, tu gyvas būsi, kol Lietuvoje bus gyvas nors vienas tavo gerbėjas“, – emocingą kalbą sakė politikas.
„Svarbiausia – jis buvo kompromiso žmogus, buvo taikos nešėju“, – kalbėjo politikas ir savo pasisakymą baigė Tomo Džefersono žodžiais „Vienykimės širdimi ir protu, atkurkime darnius ir artimus socialinius santykius, apjunkime pastangas“.
„Mielas prezidente Brazauskai, jei mane girdite, keliu mintyse už jus simbolinį tostą, užtai, kas dar buvo, užtai, kas bus ir kad būtų laiminga mūsų Lietuva“, – savo pasisakymą baigė A.Vinkus.
