Aukso medaliu mokyklą baigusi stropi mokinė, pavyzdinga studentė, nepriekaištingos reputacijos teisėja – toks ilgus metus kurtas Neringos Venckienės įvaizdis subyrėjo į šipulius.
Dabar ji – Federaliniame kalėjime Čikagoje sėdinti bėglė, kurios beveik penkerius metus ieškojo Lietuvos teisėsaugininkai.
Nors N.Venckienei pareikštoje įtarimų puokštėje nėra itin sunkių nusikaltimų, neatmetama, jog pargabenus į Lietuvą jų atsiras.
Mat nužudytų teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės ir Aido Milinio artimieji dar neturi atsakymų, kodėl jiems brangūs žmonės tapo Garliavos šeimos taikiniu ir koks buvo N.Venckienės vaidmuo žudant nekaltus žmones.
Daugiausia įtakos darė sesuo
Gegužę 47 metų gimtadienį sutiksianti N.Venckienė ir jos vos 15 mėnesių jaunesnis brolis Drąsius Kedys užaugo pasiturinčioje šeimoje.
Išlepinti, pasitikintys savimi ir dideli egoistai, kuriems atrodė, kad gali valdyti pasaulį.
„Neringa buvo gera mergaitė, o Drąsius šiek tiek išdykęs, kaip ir visi berniukai. Ir mokslai jam nelabai gerai sekėsi“, – „Lietuvos rytui“ prieš kelerius metus apie savo vaikus yra pasakojusi Laimutė Kedienė.
Tarp brolio ir sesers nuo mažų dienų buvo išskirtinis ryšys. Atžarus, su Kauno nusikaltėliais nesunkiai bendrą kalbą randantis D.Kedys visiškai pasikeisdavo bendraudamas su seserimi – paklusdavo jai be priekaištų.
„Sesuo buvo autoritetas, jos nuomonės reikėdavo atsiklausti prieš priimant sprendimus“, – po žmogžudysčių kalbėjo Kedžių šeimą pažįstantys žmonės.
Paauglės amžius neužkliuvo
N.Venckienės įtaką broliui vos peržengusi Kedžių namų slenkstį pajuto ir L.Stankūnaitė.
„Ubagė. Manei, kad ant mano brolio pašokinėsi ir galėsi gerai gyventi?“ – netrukus jai tėškė N.Venckienė.
Būsima marčia nebuvo patenkinta ir L.Kedienė. „Mama, ji ten grindis valo, nueik po to pervalyk“, – tariamai jai sūnaus pasakytus žodžius žurnalistei 2010 metais persakė D.Kedžio motina.
Kad L.Stankūnaitė su D.Kedžiu susipažino ir pradėjo intymiai bendrauti, kai jai buvo 15, o jam – beveik 30 metų, nei N.Venckienei, nei L.Kedienei neužkliuvo.
„Ji atrodė lyg dvidešimties, dažyti plaukai, ant veido sluoksnis kosmetikos“, – vėliau bandė teisintis L.Kedienė.
L.Stankūnaitė tvirtino, kad apie jos amžių L.Kedienė žinojo nuo pirmosios dienos.
Būtent ji ir liepė sūnui atsivesti 17-metę į namus, kai sužinojo, kad po aborto ji pastojo antrą kartą.
„Pirmą abortą jie mane privertė pasidaryti, bet kai pastojau antrą kartą, darkart atsisakyti vaiko kategoriškai nesutikau, todėl L.Kedienė liepė sūnui mane atsivesti į namus. Manau, kad N.Venckienė pasakė, kas jam gresia, todėl ir pasiėmė mane į namus“, – kalbėjo L.Stankūnaitė.
Aistras kurstė giminaičiai
Jos gyvenimas su D.Kedžiu, pasak L.Stankūnaitės, nebuvo rožėmis klotas, bet ir nelabai blogas.
Poros santykius labiausiai gadino N.Venckienė, kuri kišosi į brolio gyvenimą, o jis, išklausęs priekaištus, emocijas išliedavo ant sugyventinės ir mažylės dukters.
„Būdavo, mes su vaiku gulime, o jis geria su draugais tame pačiame kambaryje mansardoje Juodkantėje. „Tau kas nors nepatinka? Kapok varškę į Kauną“, – taip jis man ir pasakydavo“, – pasakojo L.Stankūnaitė.
Neapsikentusi D.Kedžio smurto ir nuolatinio jo sesers žeminimo L.Stankūnaitė su dukterimi paliko Kedžių namus, o užsiminusi buvusiam sugyventiniui apie alimentus sulaukė ne pinigų, o skandalo, pareikalavusio ne vienos gyvybės.
„Nereikėjo jam to vaiko niekada, tačiau jam reikėjo sunaikinti mane. Aš to nepavadinčiau kerštu, nebuvo dėl ko kerštauti.
Tai greičiau buvo vyriško ego paminimas, giminės jam paprasčiausiai pasakė: „Tu kažkoks kvailys, jei vaiką paliksi“, – įsitikinusi L.Stankūnaitė.
Pedofilija tapo ginklu
L.Stankūnaitės kova dėl vaiko auginimo tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, o kai moteris bylą beveik laimėjo, D.Kedys ir jo sesuo ištraukė pedofilijos kortą ir sunkiu nusikaltimu apkaltino ne tik L.Stankūnaitę, bet ir jos seserį Violetą ir verslininką Andrių Ūsą.
Kodėl pedofilija buvo apkaltintas J.Furmanavičius, dirbęs tame pačiame Kauno apygardos teisme kaip ir N.Venckienė, iki šiol paslaptis.
Nekalbus ir santūrus teisėjas nei savo motinai, nei seserims neprasitarė, kuo supykdė N.Venckienę, bet guodėsi esąs persekiojamas Kedžių šeimos: „Gatvėje mane seka D.Kedys, darbe – N.Venckienė.“
J.Furmanavičius dėl persekiojimo kreipėsi į prokuratūrą, tačiau bylos nesulaukė, nes 2009 m. spalio 5-ąją buvo D.Kedžio nužudytas. Įtariama, kad laiką, kada teisėjo reikia patykoti prie jo namų, žudikui nurodė jo sesuo.
Po poros valandų J.Furmanavičiaus likimas ištiko ir V.Naruševičienę, kuri padėjo L.Stankūnaitei kovoti dėl dukters ir dėl paskleisto šmeižto neketino nusileisti pažintimis teisėsaugoje besigiriančiai Kedžių giminei.
Neįtikusių sąrašas ilgėjo
Po J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo N.Venckienė pajuto dar didesnę galią.
Nors tuo metu jos brolis slapstėsi, visuomenės reakcija jai dar labiau atrišo rankas plėtoti išgalvotą pedofilijos istoriją ir į tariamą pedofilų klaną įtraukti ne tik jai neįtikusius žmones, bet ir prokurorus bei teisėjus, kurie priimdavo jai nepalankų sprendimą ir tyrė bylą ne taip, kaip ji norėjo.
„Mus pasiekė žinia, kad N.Venckienė spaudžia tyrėjus kuo greičiau perduoti A.Ūso bylą teismui. Esą tik tegul greičiau atiduoda, o ten jau jie viską sutvarkys. Tada pasakiau, kad jokiu būdu negalima bylos atiduoti teismui“, – patirtą spaudimą prisiminė buvęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Betingis.
Po tokio sprendimo jis pats tapo Kedžių taikiniu ir buvo ne tik išvadintas pedofilų rėmėju, bet ir apkaltintas nužudęs D.Kedį. Dėl paskleisto šmeižto K.Betingis dabar teisiasi su L.Kediene.
Įsivaizdavo valdanti šalį
Kai 2010-ųjų balandį Šlienavoje buvo rastas savo skrandžio turiniu užspringusio D.Kedžio kūnas, o gegužę Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis nusprendė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, prasidėjo visiška beprotybė.
Kai kurių aukštų politikų ir didelį žmonių palaikymą pajutusi N.Venckienė pradėjo svaidytis vis šlykštesniais žodžiais ir vis labiau žeminti Lietuvos vardą.
„Pedofilų valstybė“, – nuolatos kartojo ji ir neslėpė užmojų ne tik su bendraminčiais valdyti visą šalį iš Seimo bei Vyriausybės, bet ir įžengti į S.Daukanto aikštę ir įsitaisyti prezidento krėsle.
„Ko čia sėdite, važiuokite, sekite, sužinokite, kur jie gyvena, kuo užsiima“, – per savo tetą Audronę Skučienę N.Venckienė dalijo nurodymus Klonio gatvėje susirinkusiems žmonėms, o šie juos paklusniai vykdė.
Gyvenimą pavertė košmaru
„Deimantėle“, – taip prie susirinkusių dukterėčią vadindavo N.Venckienė, bet jos tonas pasikeisdavo uždarius namų duris.
„Tu jai Ūsą nupiešk, tą Joną ir Aidą gimtadieniui. Nupiešk, kaip jie nuogi atrodo, pilvą, pimpalą“, – N.Venckienė mokė dukterėčią.
Jos ir jos tėvų nešvankūs pokalbiai su mažamete buvo užfiksuoti Kedžių namuose, kur po Kauno žudynių pareigūnai buvo palikę slaptą klausymosi įrangą.
Iš Kedžių namuose darytų įrašų matyti, kad mergaitė buvo mokoma kalbėti apie „pimpalus“, „sysalus“, bėgančius „kremus“ ir nuolat nuteikiama prieš motiną.
Už pasipriešinimą – bausmės
Mažametė visaip bandė priešintis savo kankintojams, bet iškart sulaukdavo grasinimų tiek iš Kedžių, tiek iš N.Venckienės, kad jeigu nepaklus, bus atiduota pedofilams, išprievartauta ir nužudyta.
Nevengta ir kitokių bausmių. Kai mergaitė užsispirdavo ir pareikšdavo nekalbėsianti to, ko iš jo reikalauja mylinčius vaidinę seneliai ir teta, ji būdavo nuvedama į N.Venckienės namo antrąjį aukštą ir uždaroma kambaryje.
Paspruko su visu sąrašu
N.Venckienės žvaigždė pradėjo gesti netrukus po to, kai mergaitė buvo grąžinta L.Stankūnaitei.
Ir nors N.Venckienė ir dar šeši jos sekėjai 2012 metų rudenį pateko į Seimą, ramaus prieglobsčio ji jame nerado, nes po mergaitės išvadavimo iš N.Venckienės namų pabudo ilgą laiką įvykius iš šono stebėję ir tiktai rankoms skėsčioję teisėsaugininkai.
Supratusi, kad akistatos su prokurorais neišvengs, N.Venckienė spruko už Atlando ir išsivežė tik jai vienai žinomo pedofilų klano sąrašą, kurį ne vienus metus grasino paviešinti.
Buvo išvadintas pedofilu ir nužudytas
Atgabenus N.Venckienę į Lietuvą tikimasi, kad paaiškės ir Vaido Milinio nužudymo užsakovai bei vykdytojai.
Buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas buvo nužudytas 2010 metų gruodį.
Jo žudikai iki šiol nenustatyti, tačiau neabejojama, kad 23 metų jaunuolis tapo vadinamųjų kovotojų su pedofilais auka, o jo šmeižto istorija atsirado ne kur kitur, o Klonio gatvėje, Venckų ir Kedžių namuose.
2010 metų vasarį vienoje televizijos laidoje pagal N.Venckienės pasakojimą buvo sudarytas trečiojo pedofilo Aido, tariamai prievartavusio D.Kedžio dukrą, fotorobotas.
Vėliau paaiškėjo, kad dailininkas fotorobotą piešė iš V.Milinio nuotraukos, kurią D.Kedžiui iš policijos duomenų bazės per savo pažįstamus buvo parūpinęs N.Venckienės dabar jau buvęs vyras Aidas Venckus.
Tų pačių metų vasarą Vaido vertimas Aidu dar labiau įsibėgėjo. N.Venckienė ir jos tėvai aplinkiniams pradėjo pasakoti, kad mergaitė neištaria raidės v, todėl trečiasis pedofilas gali būti ne Aidas, o Vaidas.
Buvo sudarytas ir asmenų, kuriuos reikia sekti, sąrašas. Jame buvo ir Milinių pavardė.
Už grotų lauks, kol bus perduota Lietuvai
Kad N.Venckienė sulaikyta Čikagoje, Lietuvos generalinei prokuratūrai buvo pranešta ketvirtadienį.
Trečiadienį bėglė buvo atvesdinta į pirmąjį posėdį, kuriame pateikė prašymą paleisti ją už užstatą, tačiau teismas nusprendė, kad laisvėje likusi N.Venckienė vėl gali pabėgti, todėl paliko ją už grotų.
Svarstydamas, ar perduoti N.Venckienę Lietuvai, JAV teismas nenagrinės buvusiai teisėjai pareikštų kaltinimų, o tik patikrins, ar jos buvimas Amerikoje neprieštarauja šios šalies įstatymams.
Kada N.Venckienė gali būti atvežta į Lietuvą, prokurorai neprognozuoja. Tai priklausys nuo procedūrų trukmės ir pačios įtariamosios pozicijos.
JAV sulaikytas EBSW prezidentas Gintaras Petrikas sutiko būti perduotas Lietuvai, tačiau jo išsiuntimas vis tiek užtruko trejus metus.
Kad ir kiek ilgai truktų N.Venckienės perdavimo Lietuvai procedūra, netikros pedofilijos skandalo įpūtėja jo pabaigos turėtų laukti už grotų, nes JAV teismai nėra linkę paleisti asmenų, kurie slapstosi nuo kitos valstybės teisėsaugininkų.
N.Venckienė yra kaltinama daugybe nusikaltimų, tarp jų – ir piktnaudžiavimas globėjos pareigomis bei dukterėčios tvirkinimas.
N.Venckienei pasprukus į JAV, senatis jos padarytiems nusikaltimams neskaičiuojama, todėl į Lietuvą parvežtai bėglei teks atsakyti už viską, ką neteisėto padarė.
