Kai pernai Seimas sudarė specialią komisiją, kuriai buvo nurodyta išsiaiškinti, kodėl kai kurie maisto produktai Lietuvoje neva prastesnės kokybės nei Vakaruose, sveiko proto žmonėms iš karto buvo suprantama, kad toks tyrimas – visiška beprasmybė.
Dar beprasmiškiau buvo tęsti darbą po to, kai praėjusių metų pabaigoje to paties reikalo ėmėsi Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras. Juk jau tuomet tapo aišku, kad visos vadžios pereina į Briuselio rankas.
Tačiau mūsiškė komisija triūsė ištisus penkis mėnesius, kol pagaliau išperėjo stulbinančią išvadą. Pasirodo, negalima sakyti, kad Lietuvoje produktai prastesnės kokybės nei senosiose ES šalyse, nes yra ir tokių, kurie geresnės!
„Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami“, – paskelbė „tyrėjų“ grupei vadovavusi valstietė G.Burokienė ir pridūrė, kad šią problemą reikia spręsti ES lygiu. Nors tai jau daroma ir be mūsų Seimo patarimų.
Kad nebūtų visiškai tuščia išvadų lape, Vyriausybei pasiūlyta 2019 metais skirti pinigų kitokiems dvejopos kokybės tyrimams – pavyzdžiui, skalbimo miltelių ir skutimosi peiliukų.
Ir dar – įvesti specialų žymėjimą ant produktų, jei jų sudėtis skirtųsi nuo parduodamų tose šalyse, kuriose jie buvo pirmą sykį pagaminti.
Gal tuomet derėtų žengti toliau ir nustatyti, kad Lietuvos Seimo narių intelekto koeficientas negali būti mažesnis nei Graikijos, kurioje gimė demokratija, išrinktųjų?
O jeigu trūksta iki vidurkio – specialus lipdukas ant kaktos ir draudimas kurti specialiąsias komisijas, kurios tik imituoja veiklą.
