Mėgėjams paprastai šliuožti slidėmis tokių galimybių – į valias. O
labiau patyrę slidininkai dairosi snieguotų šlaitų, kurių Kaune tiesiog
nėra. Šlaitų galima rasti – nėra slidinėti pritaikytų trasų su
keltuvais ir kita būtina įranga.
Tuomet kauniečiai prisimena, kad dar prieš dvejus metus miesto valdžia
žadėjo įrengti slidinėjimo trasą, kuri 2018-aisiais jau turėjo veikti.
Atrodo, planas žlugo ir nežinia, ar šiuo metu išvis verta mėginti jį
atgaivinti.
Nors slidinėjimo trasos nunyko Birštone ir Alytuje, Kauno valdžia
pareiškė siekianti įkurti naują žiemos pramogų centrą. Šiltėjantis
klimatas ir pastaraisiais metais juntamas sniego stygius jiems – ne
kliūtis.
Kauno vadovai, tarp kurių yra aktyvių slidinėjimo mėgėjų, vylėsi
nedaryti kitų miestų klaidų, todėl slidinėjimo trasos įrengimas turėtų
atsipirkti.
Birštone ir Alytuje slidinėjimo trasos esą tiesiog buvo per mažos –
įrangos priežiūra kainavo brangiai, o žmonių susirinkdavo per mažai.
Žmonėms nepatinka stumdytis eilėje prie keltuvų, todėl dingsta noras
važiuoti pramogauti. Štai Vilniuje slidinėjimo trasa puikiai veikia, o
gaunamų pajamų visiškai užtenka jai išlaikyti.
Įrengti slidinėjimo trasą – ne geležinkelio liniją nutiesti. Kauno
valdžia gali gerokai rimtesnių darbų nuveikti ir jau nemažai jų nuveikė.
Didžiausia bėda – kur tą slidinėjimo trasą įrengti. Miesto
teritorijoje nėra tinkamos vietos, todėl buvo nusižiūrėtas vadinamasis
Smerties kalnas Kleboniškyje (Kauno r.). Šioje vietoje ir renkasi
dauguma slidinėjimo mėgėjų, lig šiol išliko keltuvų stulpai.
Jau iš pat pradžių buvo aišku, kad šioje vietoje įrengti šiuolaikišką
slidinėjimo trasą bus beveik neįvykdoma užduotis, nes ji įsikurtų po
aukštosios įtampos elektros laidais, netoliese driekiasi dujotiekio
vamzdžiai ir dar reikėtų nemažai miško iškirsti.
Kauno rajono valdžia taip pat ieškojo vietos slidinėjimo trasai, tačiau
siūlė jai rinktis „Nemuno žiedo“ komplekso teritoriją Kačerginėje.
Prieš trejus metus atlikus studiją buvo įvertinta net 10 galimų vietų
slidinėjimo trasai įrengti. Tarp galimų vietovių minėta ir Akademija,
Zapyškis, Karmėlava.
Daugiausia privalumų tyrėjai įžvelgė Kačerginėje. Šioje vietovėje jau
įrengtas geras privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelės, nutiestos
elektros linijos, vandentiekio trasa.
Komplekse taip pat būtų galima derinti greitąjį nusileidimą su lygumų
slidinėjimu ir techninėmis sporto šakomis. Tuomet kompleksas neprarastų
patrauklumo net tuo atveju, jei kiltų rūpesčių dėl sniego.
Susidarė keista situacija. Kauno valdžia vis dar nori įrengti
slidinėjimo trasą, kuri papildytų gerų darbų sąrašą ir taptų papildomu
traukos tašku. Trasai numatytas Kleboniškis, kuris turbūt labiausiai
patinka ir slidininkų bendruomenei.
Kauno rajono vadovams tos trasos nelabai ir reikia. Jeigu ji tikrai
veiktų, visi pramogautojai sakytų, kad važiuoja slidinėti į Kauną, o ne
į Kauno rajoną. Jokios tiesioginės naudos rajono biudžetas negautų.
Priešingai – dar tektų skirti lėšų trasai įrengti ir išlaikyti, o
šiomis investicijomis daugiausia naudotųsi ne rajono gyventojai.
Jeigu jau miesto valdžia užsispirtų žūtbūt įrengti trasą, siūloma
Kačerginė, mat šioje vietoje Kauno rajono savivaldybės lėšų reikėtų
mažiausiai. Atgimus „Nemuno žiedui“ ši vaizdinga vietovė ateityje gali
tapti išties patraukliu pramogų centru.
Nelengva, matyt, bus kaimynams susitarti ir surasti bendrą sprendimą dėl
žiemos pramogų. Bet jau greitai ateis pavasaris. Tuomet kalbos apie
slidinėjimo trasą vėl bus užmirštos mažiausiai pusmečiui.
„Laikinoji sostinė“
