Minėjime parlamente dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai, premjeras, ministrai, Seimo nariai.
Pavyzdys kitoms šalims
Seimo pirmininkas V.Pranckietis tardamas sveikinimo žodį sakė, lietuvių tauta išsilaisvino nuo baimės ir priespaudos, o narystė Europos Sąjungoje ir NATO Lietuvai suteikė galimybę sėdėti prie vieno stalo su galingiausiomis pasaulio valstybėmis bei kartu priimti sprendimus lygiomis teisėmis.
„Daug drąsos turėjo Sąjūdžio žmonės, prieš 30 metų pradėję pamažu, bet nuosekliai ir kryptingai veikti. Jų dėka šiandien, šioje Kovo 11-osios salėje švenčiame reikšmingą Lietuvos istorijos datą.
Esame užtikrinti ir laisvi reikšdami save. Laisvi nuo primesto mąstymo ir melo, nuo svetimos ir nepriimtinos kontrolės, laisvi nuo baimės. Praėjo 30 metų nuo užgultos visuomenės sąmonės virsmo“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Pasak jo, Lietuva rodo kelią kitoms valstybėms, kurių likimas nelepino. Jis kvietė lietuvius saugoti valstybę ir saugoti vienas kitą.
Sveikino ir premjeras
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nuoširdžiai pasveikino Lietuvos žmones su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
„Neseniai minėjome svarbią mūsų istorijai datą – valstybės atkūrimo šimtmetį. Nėra jokios abejonės, kad laisvės metai įkvėpė ateities kartoms ryžto ir Kovo 11-ąją atvedė mus į Nepriklausomybę.
Esame savo šalies šeimininkai, modernios, veržlios Europos bendrijos nariai, garbingi didžiausio gynybinio Aljanso dalyviai. Didžiuodamiesi, kad Lietuvoje nuo seno drauge gyvena daugelis tautų, kartu dirbame vardan valstybės gerovės, siekiame, kad būtume girdimi ir matomi globaliame pasaulyje.
Įsikūrę Vakarų ir Rytų vertybių sankirtoje liksime budrūs. Gerai suvokiame krauju iškovotos laisvės kainą ir visada stosime už ją kovojančiųjų pusėn. Nes ginti pamatines vertybes įpareigoja garbinga mūsų laisvės kovų istorija.
Mieli Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus su Kovo 11-ąja. Tai mūsų drąsos, stiprybės ir vienybės šventė. Švęskime ją džiugiai – su šeimomis susirinkę, draugus pasikvietę, kaimynus pasivadinę. Smagios ir įspūdingos visiems Nepriklausomybės šventės!”,- sakoma premjero sveikinime.
Adolfo Ramanausko-Vanago šimtmetis
Tiesa, ne tik Kovo 11-oji švęsta sekmadienį. Taip pat minėtos ir šimtosios LLKS ginkluotųjų pajėgų vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metinės.
„Kiek daug drąsos turėjo laisvės kovotojai, kurie vedė mus į nepriklausomybę. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas per šaltį, tamsą ir mirtį vedė tautiečius į laisvę. Tai buvo lyderis. Tai buvo šimtmečio žmogus“, – sakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Nepriklausomybės Akto signataras Č.V.Stankevičius savo kalboje taip pat minėjo A.Ramanauską-Vanagą. Jis kalbėjo, kad SSRS antrą kartą okupavus Lietuvą, jau per pirmuosius dvejus metus 30 tūkst. Lietuvos piliečių stojo į ginkluotą kovą su okupantais, siedami nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
„Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio (LLKS) taryba buvo aukščiausioji, vienintelė teisėta Lietuvos valdžia. Jos 1949 metų vasario 16-osios deklaracija buvo laikinuosius atkursiamos valstybės valstybės konstitucinius principus nustatęs Lietuvos įstatymas. Tarp deklaraciją pasirašiusių partizanų pajėgų vadų buvo ir A.Ramanauskas-Vanagas“, – kalbėjo Č.V.Stankevičius.
Kalbėjo apie savo tėvus
Kalbėti prieš susirinkusiuosius stojo A.Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Savo kalbą ji pradėjo nuo antrosios sovietinės okupacijos. „Kilo sovietinių represijų ir teroro banga. Prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimas, partizaninis karas, trukęs daugiau kaip dešimtmetį. Juo buvo siekta atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Represinės struktūros žudė laisvės kovotojus partizanus, trėmė į Sibirą laisvės kovotojų rėmėjus, laisvės kovotojų šeimas, gimines, artimuosius. Žmonės, įtariami prisidėję prie laisvės kovų, buvo uždaromi į kalėjimus, suimti pasipriešinimo dalyviai buvo žiauriai kankinami, žuvusių, nužudytų partizanų lavonus išmesdavo centrinės miestų, miestelių aikštėse ir taip partizanų palaikus viešai išniekindavo, neleisdavo palaidoti“, – apie žiaurius sovietinės okupacijos metus kalbėjo A.Ramanausko-Vanago dukra.
Ji pasakojo, kad laisvės kovotojai visą sovietmetį buvo šmeižiami ir niekinami, mūsų tautos tikroji istorija buvo klastojama. 1949 metais Lietuvoje buvo įkurtas LLKS, apjungęs visas su sovietiniais okupantais kovojusias partizanų struktūras į vieningą karinę pasipriešinimo organizaciją. Buvo sudaryta vyriausia partizanų vadovybė ir vasario 16-ąją pasirašyta LLKS Tarybos deklaracija.
„Priimti dokumentai galutiniu partizanų kovos tikslu paskelbė nepriklausomos Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimą. Tačiau laisvės kovotojų ir okupantų jėgos buvo nelygios. Partizaninis karas buvo žiauriai nuslopintas, bet laisvės viltis, žadinta partizanų, nors ir giliai paslėpta, buvo gyva, jos nužudyti sovietai neįstengė“, – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ji kalbėjo, kad 1956-aisiais spalio 12-ąją Kaune išduoti ir slaptos KGB operacijos metu suimti jos tėtis A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona, partizanė Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė, slapyvardžiu Vanda.
„Tai – mano tėvai. Ši 1956-ųjų spalio 12-oji tapo lemtinga diena mano tėvams ir Lietuvos pasipriešinimo istorijai. Buvo suimtas paskutinis Lietuvos partizanų vadas. KGB 11 metų nesėkmingai gaudė mano tėvus. Įsiutę, bijodami Maskvos, KGB nemalonės, jie užblokavo visą Kauną ir pasaloje prie išdaviko namų užsimaskavę tykojo.
Tėvams praeinant pro paprastą, niekuo neišsiskiriantį dengtą sunkvežimį, iš viršaus ant jų užgriuvo krūva KGB agentų. Užgulti jų tėvai išgirdo rusiškai šaukiant: „Viskas, Adolfai ir Birute.“ Ir priešai tikėjosi – viskas. Ar tikrai taip? Ar kova buvo pralaimėta? Ar KGB pasiekė savo tikslus?
A.Ramanauskas-Vanagas buvo nukankintas, sušaudytas. Jo palaikai – paslėpti. Lietuvos priešai bijojo jo net mirusio. O kad tikrai būtų „viskas“, jo kūną paslėpė. Taip paslėpė, kad jo palaikai iki šiol nerasti“, – apgailestavo A.Ramanausko-Vanago dukra.
Partizanų dukra pasakojo, kad užpultas A.Ramanauskas-Vanagas net nepažvelgė į KGB agentus, netarė jiems nė žodžio. Jis tik pažiūrėjo į savo žmoną ir trumpai tarė: „Mylėjau tave, Birute.“ Jų dukra Seime pasidalijo mamos prisiminimais:
„Tame trumpučiame sakinyje ir žvilgsnyje tilpo viskas: atsisveikinimas, meilė ir padėka už bendrą pasirinkimą, bendrą apsisprendimą ir pasiryžimą ginti Lietuvoje laisvę ir nepriklausomybę, padėką už jų bendrą, nepaprastą gyvenimą.“
Ji kalbėjo, kad dabar Lietuva yra laisva, demokratinė, nepriklausoma valstybė, ES, NATO narė, tačiau priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.
„Ne, dabar jie įsakmiai nesako „viskas“. Tačiau tie žmonės naudoja tą pačią KGB technologiją – apjuodinti partizanus, sugriauti jų moralinį autoritetą ir pasieti nesantaiką tarp tautų. Partizanai, kurie išsislapstydavo metų metus nepasidavė provokacijoms. Mes taip pat turime nepasiduoti šių laikų provokacijoms, kurių yra ir neabejoju, kad dar bus“, – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
