Gintautas Paluckas taip pat sako, kad valdantieji nesiruošia mažinti pajamų nelygybės.
„Vyriausybės veiksmai ir sprendimai atmetant pasiūlymus labai aiškiai rodo, kad yra atsitraukiama nuo rinkiminių pažadų ir Vyriausybės programos ir su pajamų nelygybe yra kovoti nesiruošiama“, – spaudos konferencijoje Seime pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Jis piktinosi, kad premjero Sauliaus Skvernelio žadėtos mokesčių pertvarkos nesimato, nors buvo žadėta ją parengti iki kovo vidurio.
Vasario viduryje S. Skvernelis teigė, jog mokesčių reformos įstatymus Seimas priims iki liepos, o jie įsigaliotų nuo 2019 metų. Pasak jo, progresinių mokesčių įvedimas priklausys nuo to, kaip vyks mokesčių konsolidavimas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas BNS anksčiau yra sakęs, jog darbdavio ir darbuotojo mokamų mokesčių sujungimas, kurį žada siūlyti Vyriausybė, leistų pradėti diskusijas dėl progresinių mokesčių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje penktadienį sakė, kad dideli mokesčiai vis dar skatina atlyginimus „vokeliuose“.
Socialdemokratai šių metų pradžioje pristatė atnaujintą progresinių mokesčių siūlymą: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų nuo 2019 metų būtų taikomas 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifas.
Pasak pataisų autorių, pakeitimai viduriniosios klasės nepaliestų – jų apmokestinimas iš esmės nepasikeistų. Mokestinė našta didėtų tik gaunantiems 1,9 tūkst. eurų ir didesnes pajamas.
Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos. Iki šiol gyventojų pajamų mokestis taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Šią savaitę tokiam siūlymui nepritarė Vyriausybė. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį teigė, kad tokie siūlymai apsunkintų mokesčių administravimą.
