Rugsėjo pabaigoje per dviejų dienų popiežiaus vizitą Lietuvoje Kaunui teks ypatingas vaidmuo. Jame popiežius aukos sekmadienio šv.mišias. Spėjama, kad į jas iš Lietuvos ir kaimyninių šalių susirinks per 100 tūkst. žmonių.
Gali būti, kad tikinčiųjų minios vėl susiburs Santakos parke, kur prieš 25 metus šv.mišias aukojo ir popiežius Jonas Paulius II. Ši vieta jau išbandyta, kitaip nei Aleksoto S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas ar Nemuno sala, kurios popiežiaus atstovams taip pat pasiūlytos.
Ar popiežius spės Kaune dar ką nors nuveikti – neaišku, tačiau kad turėsime dar vieną relikvinę lovą – beveik tikra. Mat, kaip ir Jonas Paulius II, 81-erių sulaukęs popiežius Pranciškus, tikėtina, po mišių ir pietų pasimėgaus trumpa siesta.
Po mišių pietaus ir ilsėsis
Vasario pabaigoje Kaune lankėsi popiežiaus Pranciškaus komanda. Ne vieną popiežiaus vizitą surengę profesionalai su vietos Bažnyčios atstovais Kauno arkivyskupijos kurijoje aptarė popiežiaus apsilankymo Kaune planus.
Susitikime dalyvavo ir Kauno savivaldybės atstovai, tačiau jų pagalbos kol kas neprireikė.
Nepatvirtintais duomenimis, popiežius į Kauną atvyks sekmadienį ryte ir čia ruošis šv.mišioms. Jei liturgija vyks Santakos parke, jai pasiruošti popiežius galės Šv.Jurgio bažnyčioje, įsikūrusioje prie Kauno pilies.
Po mišių 81-erių popiežius, kaip ir jo pirmtakas, gali būti pakviestas papietauti ir pailsėti Kauno arkivyskupijos kurijoje. Iš Argentinos kilęs dvasininkas ne tik dėl amžiaus ir sveikatos būklės (pontifikas nuo paauglystės kvėpuoja vienu plaučiu), bet ir dėl pietiečių kultūroje priimto papročio turėtų valandėlę snūstelėti.
Tą patį darė Jonas Paulius II. Jis pasivaišino kurijoje pagamintais valgiais, o tada ilsėjosi tuometinio arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus lovoje, kuri dabar jau tapo relikvija, nes popiežius paskelbtas šventuoju.
Nusilenks mažiesiems?
Dažnai atstumtiesiems dėmesį rodantis popiežius Pranciškus gali nutarti ir Lietuvoje susitikti su mažutėliais – kokia nors socialiai pažeidžiama grupe.
Ir sprendimas atvykti į Lietuvą rodo jo meilę sulaukiantiems mažiau dėmesio. „Esame maži kraštai, sakytume, Europos pakraščiai. Popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gražiai atspindi jo logiką – jis daugiausia dėmesio rodo mažiausiems“, – kalbėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Buvo tikimasi, kad, kaip ir Jonas Paulius II, Pranciškus užsuks privačios maldos į Kauno arkikatedrą baziliką.
Viešumoje diskutuota, kad dėl to reikia sparčiau atnaujinti šventovę.
Tačiau, „Laikinosios sostinės“ žiniomis, kol kas popiežiaus komanda tokių planų nepatvirtino. Gali būti, kad maldai pontifikas pasirinks nedidukę Kauno arkivyskupijos koplyčią.
Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorės Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės teigimu, tiksli šv.mišių vieta ir visa vizito programa bus paskelbta vėliau.
Į Kauną plūs kaimynai
Kaunui ypač pasisekė, nes jis pasirinktas svarbiausiam vizito įvykiui – šv.mišioms. Miestas yra Lietuvos širdyje, tad į jį patogu atvykti iš įvairių Lietuvos vietų.
„Taip pat Kaunas turi popiežiaus mišių organizavimo patirties bei erdves, kurios tinkamos dideliems susibūrimams. Prieš 25 metus surengta liturgija Santakos parke parodė, kad tai yra įmanoma ir kad ši vieta tinkama tokiems renginiams.
O juk infrastruktūra gerėja“, – sakė Kauno arkivyskupas L.Virbalas.
Dėmesį miestui parodys ir užsienio žurnalistai, kurie atvyks nušviesti popiežiaus vizito. Arkivyskupas tikino, kad visa šalis gaus išskirtinai daug popiežiaus dėmesio.
„Dvi paros Lietuvoje – labai daug. Šiam popiežiui būdingi trumpi vizitai, kai jis atskrenda ryte, o vakare išskrenda. Tai suprantama dėl jo sveikatos ir realaus savo pajėgumų įvertinimo. O pas mus jis pasilieka kelias dienas – tai yra daug“, – džiaugėsi dvasininkas.
Jis įsitikinęs, kad popiežius Kaune norės stiprinti žmonių tikėjimą, ypač kreiptis į tuos, kurie atitolę nuo Bažnyčios.
„Po popiežiaus Jono Pauliaus II vizito kunigai liudijo, kad daug žmonių atliko išpažintį po 40–50 metų pertraukos, viso gyvenimo išpažintį“, – sakė L.Virbalas
Arkivyskupas pabrėžė, kad popiežius ypač trokšta nešti viltį visiems, labiausiai jauniems, jis kalba žmonėms apie aktualiausius šiandienio gyvenimo dalykus, o ne tik apie tikėjimo tiesas.
Katalikams ir ne tik arkivyskupas siūlė paskaityti popiežiaus Pranciškaus parašytus tekstus, kurių ne vienas yra išverstas į lietuvių kalbą.
Dvasininkas taip pat siūlė pasipuošti namų langus vėliavomis ir gėlėmis, kad vieni kitiems kauniečiai dovanotų dar gražesnę šventę.
Privirino net dangčius
Ne tik pavieniai gyventojai, bet ir visos tarnybos turės ruoštis vizitui. Jei mišios vyks Santakos parke, teks skubėti baigti jo remontą, kuris suplanuotas dar šiais metais.
Ir atvykstant Jonui Pauliui II teko koreguoti parko reljefą. Santakos parke buvo supiltas kalnelis specialiai popiežiaus aukojamoms šv.mišioms. Dvasininkai turėjo raštu pasižadėti paveldosaugininkams, kad, esant poreikiui kasinėti teritoriją, leis kalnelį panaikinti. Dabar ant jo stūkso Jono Pauliaus II skulptūra.
Kad būtų išvengta provokacijų ar išpuolių, gatvėse buvo užvirinti kanalizacijos dangčiai. Buvo parengti medikai, jie ligoninėje budėjo, jei popiežiui staiga prireiktų pagalbos.
„Savanorių ir tvarkdarių tąkart buvo apie 900, budėjo medikai, jų pagalbos prireikė keliems šimtams žmonių.
Buvo planuojama, kad Santakoje susirinks 120 tūkst. žmonių, bet galiausiai jų susirinko apie 150–170 tūkst.“, – prisiminė popiežiaus Jono Pauliaus II vizito koordinatorius iš savivaldybės Kęstutis Ignatavičius.
Jis didžiuojasi istoriniu Jono Pauliaus II parašu Kauno garbės svečių knygoje, kurį gavo, kai pontifikas pietavo Kauno arkivyskupijos kurijoje.
„Dabar žmonės tą lapą liečia kaip relikviją ir persižegnoja. Mano pareiga – gauti ir popiežiaus Pranciškaus parašą“, – sakė miesto ceremonimeistras.
Vienuolė valgydins jau antrą popiežių?
Virginija Ona Kavaliauskaitė
Vienuolė, Kauno arkivyskupijos kurijos šeimininkė
„Atvykstant Jonui Pauliui II buvo nurodyta, kad maistas nebūtų užsakytas iš restoranų, bet būtų gaminamas taip, kaip kasdien. Gaminome kelių rūšių salotų, sriubą, kepėme farširuotą vištą, žuvies. Nebuvo porcijų, tiesiog padengėme stalą.
Jaudinomės. Viena pagalbininkė iš jaudulio nualpo. Ji tvarkė žuvį. Pastebėjome, kad jai iš rankų iškrito peilis, o tada ir pati parkrito. Buvo išgąsčio, bet viskas baigėsi gerai.
Buvo ir daugiau nutikimų. Ėjome į turgų pirkti vaisių. Paskanavome kriaušių, buvo labai skanios. Pardavėjos paprašiau, kad parinktų truputėlį gražesnių, pasakiau, kad popiežių vaišinsime. Moteris pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Kokia nesąmonė. Nei vaišinsite, nei ką.“ Ji nepatikėjo.
Buvo ir ašarų. Ką tik atgautoje, dar remontuojamoje kurijoje neturėjome nei lėkščių, nei stiklinių. Vienas kunigų pasakė: „Pas mane pilna indų.“ Likus mėnesiui nuėjau pasižiūrėti, ką jis turi. Grįžusi atsisėdau ir verkiau – buvo keli skirtingi servizai po šešias lėkštes ir puodelius – kaip atrodys stalas su skirtingais indais?
Ačiū Dievui, vienoje parduotuvėje radome 18-os lėkščių komplektą, o puodelius užsakėme „Jiesioje“.
Juk tuo metu pirkti nieko nebuvo. Dabar popiežių vaišinti būtų lengviau, nes nekiltų tokių sunkumų.
Dar viena linksma akimirka nutiko nukraustant stalą. Viena pagalbininkė nešė pyragą. Atsisuka, o prie jos – popiežius. Ji tą pyragą padėjo ant grindų, popiežiui po kojų, o pati – klauptis, kad gautų palaiminimą. Popiežius pasižiūrėjo, labai šiltai nusijuokė. Jei tai būtų buvę nufotografuota, būtų labai įdomi nuotrauka.
Tąkart popiežiui ir Lietuvos vyskupams patarnavo seminarijos klierikai. Po pietų jis priėjo prie mūsų ir palaimino. Priėmimas buvo paprastas, be pompastiškų dalykų.“
