Konkursą į vadovo postą laimėjusi M.Garbačiauskaitė-Budrienė savo parengtą LRT programą orientavo į interneto platformos aktyvinimą ir didesnį dėmesį jauniems vartotojams.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti žiniasklaidos ekspertai vienbalsiai sutiko, kad tai tikrai opūs klausimai visuomeniniam transliuotojui.
Ne vien direktoriaus sėkmė
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, paklaustas, kaip vertina faktą, kad visuomeniniam transliuotojui vadovaus žmogus, ilgai dirbęs komercinėje žiniasklaidos priemonėje, teigė, kad jo turimi įgūdžiai padės kasdieniam darbui.
„Visuomeninis transliuotojas ir ypač jo vadovas vienaip ar kitaip veiks visoje žiniasklaidos rinkoje, bet su specifinėmis vertybėmis. Generalinis direktorius, mano įsitikinimu, turi išmanyti žiniasklaidos rinką, turėti vadybos patirties, nes tai yra didelis žmogiškųjų ir finansinių išteklių objektas.
Buvusi komercinės žiniasklaidos priemonės vadovė savo žinias kuo puikiausiai gali pritaikyti ir vadovaudama visuomeniniam transliuotojui“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė D.Radzevičius.
Pašnekovo teigimu, laikas parodys, kaip keisis visuomeninis transliuotojas.
„Kaip ir bet kuris žurnalistas pasakytų – laikas viską parodys. Jeigu nepasiseks, greičiausiai mes pamatysime. O jeigu pasiseks – tai ne generalinio direktoriaus, o turinio kūrėjų, žurnalistų sėkmė“, – vertino D.Radzevičius.
Kaip vieną iš galimų idėjų M.Garbačiauskaitė-Budrienė įvardijo universalaus žurnalisto auginimą ir tai, kad reikia telkti atskirų platformų žurnalistus. Reaguodamas į tai D.Radzevičius pateikė kitų šalių šios praktikos pavyzdžių.
„Medijų konvergencija kaip žiniasklaidos reiškinys yra tikrai ne naujas. Kalbant apie visuomeninius transliuotojus bent Europos lygiu, tie procesai vienokia ar kitokia forma jau įvykę. Vienur daugiau, kitur mažiau. Pavyzdžiui, Suomija, BBC, Vokietija, Švedija – visų praktiniai aspektai yra labai skirtingi. Jei pridėsime mūsų kaimynus estus ir latvius – jų irgi visiškai skirtinga praktika.
Konvergencija Estijoje yra tikrai pažengusi, o Latvijoje radijas ir televizija iki šiol yra du atskiri juridiniai vienetai. Tad nėra aiškaus atsakymo, ar vienas arba kitas modelis yra visiškai geras. Visi turi pliusų ir minusų, nes pačios reformos, vadybinės, turi įvertinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – teigė D.Radzevičius.
„Avansu nieko nuteisti ar palaiminti negaliu. LRT labiau seksis veikti rinkoje, jei ji nuolat atsinaujins. To reikia neišvengiamai“, – sakė jis.
Viską parodė balsavimas
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis teigė, kad M.Garbačiauskaitės-Budrienės tapimą LRT vadove vertina itin teigimai.
„Teigiamai vertinu. Jos programa rodo, kad LRT turėtų būti orientuota į pokyčius internete, pateikti turinį įvairiais formatais, pereiti prie fragmentuotos auditorijos, ypač jaunesnės. To tikrai reikia LRT. Jei darbas bus atliekamas kryptingai, po tam tikro laiko galėsime pamatyti rezultatą. Reikia to ir palaukti“, – sakė D.Jastramskis. Jis sutiko, kad būtent interneto platforma yra opiausia visuomeninio transliuotojo vieta.
„Jei apskritai žiūrėtume, kokie portalo lrt.lt lankomumo rezultatai, tai akivaizdu, kad yra labai daug rezervo. Tikrai galima pasiekti gerokai geresnius rezultatus“, – sakė D.Jastramskis ir pateikė Latvijos visuomeninio transliuotojo pavyzdį.
„Latvijoje visuomeninė televizija taip pat turi naujienų portalą, bet ten rezultatai geresni, daugiau pasiekta. Ši kryptis yra pati reikalingiausia. Ir toks pasirinkimas logiškas. Tarybos narių balsavimas taip pat parodė, kad tikimasis būtent tokių pokyčių“, – sakė D.Jastramskis.
Ateities planai
M.Garbačiauskaitė-Budrienė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad sveikinimo iš dabartinio LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus taip ir nesulaukė: „Dar ne, bet aš apie tai negalvoju, man tai visai nėra svarbu.“
Ji pabrėžė, kad pirmasis darbas bus įvertinti prodiuserinių laidų konkursą, kuris įvyko visai neseniai. Antradienį M.Garbačiauskaitė-Budrienė užsiminė, kad įsivaizduoja universalaus žurnalisto apibrėžimą ir apie tai bus galima kalbėti ateityje.
„Nereikėtų suabsoliutinti šitų dalykų. Tai nebus mano vienas iš pirminių tikslų. Vienas ateities tikslų – kad skyriai ir redakcijos labiau bendradarbiautų. Žurnalistai turi būti universalesni, nes nyksta ribos tarp radijo, televizijos ir interneto. Galbūt ateityje galėsime galvoti ir apie vieną bendrą redakciją“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Rinkosi iš 12 kandidatų
Vadovauti visuomeniniam transliuotojui siekė viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.
Atrankoje į LRT generalinio direktoriaus pareigas taip pat dalyvavo visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila.
