Priėmė bendrą deklaraciją
19 val. Lietuvos laiku prasidėjęs susitikimas truko kiek daugiau nei valandą.
Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, komercijos sekretorius Willburas Rossas, energetikos sekretorius Rickas Perry ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas J.Sullivanas.
Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“.
JAV įsipareigoja tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek ir NATO bendradarbiavimo rėmuose.
Iš Donaldo Trumpo lūpų – saldūs žodžiai Lietuvai ir aštrus kirtis Rusijai
Susiję straipsniai
„Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – pabrėžė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, aktyvus, aiškiai matomas JAV įsitraukimas ir karinis buvimas regione yra gyvybinis LT interesas. O šiandienos susitikimo rezultatai rodo, jog krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO rėmuose, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.
Lietuva, Latvija, Estija ir JAV taip pat apjungs savo pajėgas siekiant bendrų interesų NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje, prisidės stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, modernizuojant nacionalinius teritorinės gynybos pajėgumus bei gerinant priimančiosios šalies infrastruktūrą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus didindama gynybos finansavimą. Mūsų valstybės, kaip ir kitos Baltijos šalys šiemet, viršijo NATO įpareigojimą krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP.
Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinant stabilumą ir kovojant su terorizmu. Šiemet trečdaliu padidintas tarptautinėse NATO, ES ir JT operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių skaičius. Mūsų valstybės kariai siunčiami į operacijas Afganistane, Irake, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kosove, Ukrainoje ir jūrines ES misijas „Sophia“ bei „Atalanta“.
Susitikime kalbėta ir apie energetinio saugumo stiprinimą bei JAV dujų importo galimybes. Lietuva viena pirmųjų iš Europos valstybių per Klaipėdos terminalą pradėjo tiekti dujas iš JAV. Tai labai svarbus veiksnys užsitikrinant saugų, diversifikuotą tiekimą ir panaikinant „Gazpromo” įtaką šalies politiniams procesams. Vizito metu „Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos dujų tiekimas” pasirašys memorandumus su JAV įmone „Freeport LNG” dėl bendradarbiavimo SGD srityje.
Vizito metu taip pat atkreiptas dėmesys į Baltijos jūros dugnu tiesiamą „Nord Stream 2” dujotiekį. Šalies vadovės teigimu, tai geopolitinis projektas, kuriuo siekiama padidinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų. JAV laikosi principingos pozicijos ir įvedė griežtas sankcijas šį projektą įgyvendinančioms įmonėms.
Baltijos valstybės ir JAV taip pat aktyviai bendradarbiaus kibernetinio saugumo, strateginės komunikacijos ir branduolinės saugos sektoriuose. Baltijos šalių ir JAV prezidentai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje ir paramos jai klausimus.
Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją, taip pat svarstoma steigti bendrą kibernetinio saugumo centrą.
JAV prezidentui tai proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo. Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Vizito metu taip pat rengiamas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Pasisakymus po susitikimo galite skaityti čia.
Prezidentę D.Grybauskaitę Vašingtone lydi užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D.Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D.Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D.Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.