„Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Lietuvos valdžia iš principo remia gilesnę Europos Sąjungos (ES) integraciją, laikydama tai dar vienu saugumo garantu, bet kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis nepritaria E. Macrono planams kurti bendrą euro zonos biudžetą ar Finansų ministeriją.
Lietuviams ir kitiems Rytų europiečiams kelia nerimą prancūzų iniciatyvos judėti link vienodesnių atlyginimų ir mokesčių, nes tai gali pakenkti šalies konkurencingumui.
Per susitikimą D. Grybauskaitė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derantis dėl naujo daugiamečio ES biudžeto.
Be to, prezidentai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuotame daugiašaliame NATO batalione tarnauja ir Prancūzijos kariai, tačiau Baltijos šalys nori užsitikrinti pastovesnį prancūzų buvimą regione.
„Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Anot jos, per susitikimą didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu, aptarti ir dvišaliai santykiai, augantys ekonominiai ryšiai. E. Macronas šiemet turėtų atvykti į Lietuvą.
Trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos prezidentai vėliau pirmadienį Orsė muziejuje Paryžiuje atidarys tarptautinę parodą „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Joje bus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petras Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, kitų kūriniai.
