Patirtis įgyjama stebint
„Naujovės neretai ateina su projektais, o tai gerina darbo kokybę. Kalbėdamiesi su kolegomis iš Švedijos ir Norvegijos sužinojome, kad savo darbe su intelekto negalią turinčias žmonėmis taikome panašius, neretai tuos pačius metodus, tačiau švedai ir norvegai turi didesnę patirtį integruodami žmones į visuomenę. Lietuvoje labiau išvystytos neformaliojo ugdymo veiklos, o pas juos – formalusis ugdymas, t. y. ugdymas švietimo įstaigose“, – pasakojo Neįgaliųjų veiklos centro direktorė Aurika Matutienė.
Projekto dalyviai patirties semiasi lankydamiesi vieni pas kitus, iš arti tyrinėdami organizacijų darbo su negalią turinčiais asmenimis subtilybes. Jau vyko susitikimų Švedijoje ir Lietuvoje, o visai netrukus patirties semtis projekto dalyviai vyks į Norvegiją.
Suteikta galimybė leidžia jaustis oriai
Švedijos Jerfelos mokymosi centre (Järfälla Lärcentrum) yra 1000 gyventojų, veikia 8 dienos centrai neįgaliesiems. Maria Welander sako, kad darbas su proto ir intelekto negalią turinčiais žmonėmis jų organizacijoje vyksta trimis kryptimis. Pirma, negalią turintys žmonės lanko suaugusiųjų mokyklą, kurioje atskirose klasėse mokosi ne tik gimtosios, bet ir anglų kalbos, gamtos, visuomenės mokslų. Pamokos neįgaliesiems trunka individualiai, atsižvelgiant į neįgaliųjų sveikatą ir galimybes. Kita darbo kryptis – įvairi meninė veikla, ypač populiarūs rankdarbių būreliai. Nuolat vyksta ir sporto užsiėmimų, maudomasi baseinuose, žaidžiama kėgliais.
Itin svarbi paskutinė darbo kryptis – integracija į visuomenę. Organizacija savo lankytojus stengiasi integruoti suteikdama jiems galimybę dirbti. „Mūsų įstaigos lankytojai dirba mokykloje esančioje kavinėje: ruošia kavą, plauna indus, nurinkinėja stalus“, – pasakoja M. Welander. Kiti darbuojasi mokykloje esančiame kioskelyje – pardavinėja raštinės reikmenis, treti – dienos centro leidžiamame laikraštėlyje, dar kiti prižiūri specialų žurnalą, į kurį surašo visus praėjusią savaitę atliktus darbus, rašo apie įvykusius renginius. Visi dirbantys įstaigos lankytojai gauna algą, didesnė jos dalis mokama iš socialinio draudimo fondų, o po keletą eurų skiriama iš organizacijos lėšų. M. Welander pabrėžia, kad už savo darbus, kad ir nesudėtingus, gaudami atlyginimą, negalią turintys žmonės jaučiasi orūs, reikalingi visuomenei, o ne išlaikytiniai.
Vis dėlto įdarbinti neįgaliuosius už įstaigos ribų švedams taip pat sudėtinga, kaip ir lietuviams. „Keletas mūsų lankytojų dirba prekybos centre „Ikea“, kiti maisto parduotuvėse vežioja prekių vežimėlius į vietą, treti pakuoja daiktus parduotuvėse. Tačiau šiuo metu nuolatinį darbą turinčių žmonių mažai. Darbdaviai, įdarbinę proto ar psichikos negalią turinčius žmones, gauna subsidiją iš draudimo fondų“, – pasakoja Jerfelos mokymosi centro atstovė M. Welander ir apgailestauja, kad net ir tai nepadeda neįgaliesiems įsidarbinti.
Įgytas žinias bandys pritaikyti Lietuvoje
Švedijoje, Jerfelos mokymosi centre, lankęsi Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro darbuotojai džiaugiasi turėję galimybę susipažinti su formaliojo ir neformaliojo ugdymo metodais, pasisemti žinių neįgaliųjų integracijos srityje.
Švedijoje formalusis ugdymas neįgaliesiems organizuojamas kartu su pabėgėliais. Pavyzdžiui, mažose grupėse jie mokosi švedų ir anglų kalbų. „Turėjome galimybę dalyvauti anglų kalbos pamokoje, joje buvo penki žmonės, kurių dauguma turi psichikos negalią. Pagrindinis mokymosi principas – žiūrėdami į švediškus žodžius mokiniai ieško atitikmenų anglų kalba“, – įspūdžiais dalijosi Neįgaliųjų veiklos centro socialinė darbuotoja Renata Narkevičiūtė.
Didžiulį įspūdį darbuotojams paliko kiekvienos savaitės pabaigoje atliekami testai – jais tikrinama, kiek neįgalusis žino ne tik apie šalies, bet ir pasaulio aktualijas. „Taip lankytojai ugdomi domėtis juos supančia aplinka, jie gali kalbėtis apie įvykius su kitais bendruomenės nariais ir nesijausti izoliuoti. Šį testų principą bandysime pritaikyti ir savo įstaigoje“, – ateities planais dalijosi Neįgaliųjų veiklos centro direktorė A. Matutienė.
Lietuvius sudomino ir pinigų taupymo programos, sudaromos proto negalią turintiems žmonėms, darbo kalendoriai, taikomos šviesos terapijos, įvairios technologijomis paremtos darbo priemonės.
Svečiams įspūdį paliko neformalusis švietimas
Lietuvoje lankęsi projekto dalyviai iš Švedijos ir Norvegijos neslepia: jiems didelį įspūdį paliko neformalusis švietimas, bendruomenės aktyviai organizuojami renginiai, įvairios išvykos, dalyvavimas koncertuose, mugėse, įvairiose akcijose. „Jonaviečiai siūlo didžiulę įvairovę neformaliojo švietimo srityje. Mums ypač patiko teatrinė veikla, jų gaminami kostiumai ir dekoracijos, darbas su keramika, rankdarbiai iš gamtinių medžiagų“, – sakė Švedijos Jerfelos mokymosi centre su intelekto negalią turinčiais žmonėmis dirbanti socialinė darbuotoja M. Welander.
Švedijos ir Norvegijos atstovai turėjo galimybę apsilankyti ir Vilniuje, Gėlių gatvėje, įsikūrusiame neįgaliųjų dienos centre. Svečiai prisipažino, kad jiems ne tik buvo labai įdomu stebėti įvairias lietuvių organizuojamas veiklas, bet ir atrodė stebuklas, kad žmonės, turėdami tiek mažai lėšų, sugeba tiek daug nuveikti.
Nekantriai laukiama paskutinio vizito Norvegijoje. Vis dėlto jau ir šiandien galima pasidžiaugti galimybe dalytis gerąja patirtimi, mokytis ir bendradarbiauti, nepamirštant, kad iš kiekvienos šalies yra ko pasimokyti.
Susiję straipsniai
